Parsono Raselo terjeras

Parsono Raselo terjeras baltas šuo žaidžiantis lauke Bugivugi

Parsono Raselo terjeras – išsamus veislės aprašymas

Įžanga

Parsono Raselo terjeras (Parson Russell terrier) yra veislė, sukurta Jungtinėje Karalystėje XIX amžiaus pradžioje, kai medžioklė su skalikais ir arkliais buvo itin populiari tarp britų džentelmenų. Šios veislės pradininku laikomas pastorius John Russell iš Devono grafystės, kuris ieškojo idealaus šuns lapių medžioklei. Jis norėjo turėti terjerą, galintį ne tik bėgti kartu su arkliais, bet ir lįsti į urvus, kad išvarytų lapę iš slėptuvės. Veislė buvo formuojama Devono ir Kornvalio regionuose, kur reljefas buvo kalvotas, o lapės slėpėsi sudėtingose vietose. Russell pradėjo veisimą nuo baltos spalvos terjerės, vardu Trump, kuri tapo veislės pagrindu. Siekdamas išgauti reikiamas savybes, jis kryžmino vietinius anglų terjerus su foksterjerais, kad sustiprintų greitį ir medžioklės instinktą. Taip pat manoma, kad buvo naudoti senieji darbiniai terjerai, pasižymėję siauru kūnu ir didele ištverme. Tokie kryžminimai leido sukurti šunį, kuris buvo pakankamai aukštas, kad neatsiliktų nuo arklių, bet pakankamai siauras, kad galėtų patekti į lapės urvą. Pagrindinis veisimo tikslas buvo sukurti šunį, kuris dirbtų kartu su skalikais ir papildytų jų darbą. Parsono Raselo terjeras turėjo ne nužudyti grobį, o išvyti jį į paviršių, kad medžioklė galėtų tęstis. Dėl to buvo atrenkami tik tie šunys, kurie pasižymėjo drąsa, balsingumu ir gebėjimu dirbti savarankiškai. Russell ypatingą dėmesį skyrė šuns kūno proporcijoms, kad jis galėtų lengvai judėti ir po žeme, ir atvirose vietovėse. Veislė nebuvo kuriama grožiui ar parodoms, todėl išvaizda visada buvo antraeilis dalykas. Svarbiausia buvo funkcija ir patikimumas medžioklėje. Šie šunys buvo naudojami ilgoms, kartais visą dieną trunkančioms medžioklėms, kur reikėjo ištvermės ir stipraus charakterio. Parsono Raselai buvo veisiami taip, kad nebijotų šalto oro, purvo ir sudėtingo reljefo. Jie turėjo gebėti dirbti tiek pavieniui, tiek su kitais šunimis. XIX amžiaus pabaigoje veislė tapo plačiai žinoma tarp britų medžiotojų sluoksnių. Tačiau ilgą laiką ji buvo laikoma tik darbine, o ne parodine veisle. XX amžiaus pradžioje atsirado poreikis atskirti aukštesnį, darbinį tipą nuo žemesnio Džeko Raselo tipo. Taip buvo suformuotas atskiras Parsono Raselo terjero standartas. Oficialus veislės pripažinimas padėjo išsaugoti pirminį tipą ir darbo savybes. Nepaisant modernizacijos, veislė išlaikė savo istorinę paskirtį. Parsono Raselo terjero charakteris iki šiol atspindi jo medžioklinę praeitį. Tai šuo, kurio kilmė tiesiogiai susijusi su britų lapių medžioklės tradicijomis. Kryžminant darbinius anglų terjerus su foksterjerais ir kryptingai atrenkant geriausius medžioklei šunis, buvo sukurta ši ištverminga ir tiksli darbinė veislė.

Parsono Raselo terjeras: veislės charakteristika

Dydis: mažas.
Temperamentas: energingas, drąsus, smalsus, atkaklus, protingas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs, mėgsta būti dėmesio centre.
Santykiai su vaikais: sutaria su vyresniais vaikais, bet gali būti per energingas mažesniems.
Santykiai su kitais gyvūnais: dominuojantis, turintis stiprų medžioklės instinktą.
Gyvenimo sąlygos: gali gyventi bute ar name, jei gauna daug fizinio aktyvumo.

Sveikata ir priežiūra

Parsono Raselo terjerai yra sveiki ir tvirti šunys, bet tam tikros problemos gali pasitaikyti.
Vidutinė gyvenimo trukmė: 13–16 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: girnelės išnirimas, akių ligos, kurtumas, alergijos.
Priežiūra: trumpas arba šiurkštus kailis, reikia tik šukavimo kartą per savaitę.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: subalansuota, turtinga kalorijomis dėl aktyvumo.

Dresūra ir aktyvumas

Parsono Raselo terjeras yra protingas, bet gali būti užsispyręs.
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – mokosi greitai, bet reikia nuoseklumo.
Fizinis aktyvumas: labai aukštas – būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, šunų sportas.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta užduotis, interaktyvius žaidimus.
Lojimas: vidutinis – gali loti dėl nuobodulio ar įtartinų garsų.

Kam tinka Parsono Raselo terjeras?

Parsono Raselo terjeras labiausiai tinka aktyviems žmonėms, kurie mėgsta laiką leisti lauke ir gali kasdien pasirūpinti šuns užimtumu. Jis puikiai dera su šeimomis, kurios domisi šunų sportu ir vertina judrų, dinamišką gyvenimo būdą. Ši veislė patiks tiems, kurie ieško smalsaus, energingo ir užduotis mėgstančio augintinio. Parsono Raselas gerai jaučiasi pas šeimininkus, galinčius skirti laiko dresūrai, žaidimams ir aiškių taisyklių formavimui. Tačiau jis netiks žmonėms, kurie nori ramaus šuns ar negali užtikrinti pakankamos fizinės ir protinės veiklos.

Išvada

Parsono Raselo terjeras yra šuo, kuris jungia mažą dydį ir didžiulę energiją. Jo atkaklumas ir drąsa daro jį ne tik puikiu medžioklės pagalbininku, bet ir ištikimu šeimos draugu. Tai veislė, kurią labiausiai įvertins aktyvūs žmonės ir sporto entuziastai. Tinkamai auklėjamas ir socializuotas jis tampa puikiu draugu tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dėlto, šeimininkas turi suprasti, kad ši veislė reikalauja daug dėmesio ir nuolatinės veiklos. Jei šuo negauna pakankamai iškrovos, jis gali tapti destruktyvus arba per daug balsingas. Todėl ši veislė nėra skirta tiems, kurie ieško ramaus ir mažai priežiūros reikalaujančio augintinio. Tačiau tiems, kurie pasiruošę kasdieniams pasivaikščiojimams, treniruotėms ir žaidimams, Parsono Raselas atsidėkos neblėstančia ištikimybe. Tai ne tik sportiškas šuo, bet ir linksmą energiją į namus atnešantis šeimos narys.