Pulis – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Pulis (puli) yra sena vengrų aviganių veislė, kurios kilmė siekia laikus, kai klajokliai magjarai atkeliavo į dabartinės Vengrijos teritoriją. Manoma, kad šie šunys buvo atsivežti iš Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionų dar viduramžiais. Pagrindinis pulio išvedimo tikslas buvo sukurti greitą ir paklusnų aviganį, galintį valdyti dideles avių bandas atvirose stepėse. Vengrų piemenims reikėjo šuns, kuris būtų ne tik ištvermingas, bet ir gebėtų savarankiškai priimti sprendimus. Pulis buvo formuojamas kaip lengvas, manevringas ir nuolat judantis bandos valdytojas. Istoriniai šaltiniai rodo, kad jo veisimui buvo naudojami senieji azijinės kilmės aviganiai, panašūs į tibetietiškus ir turkmėnų šunis. Taip pat manoma, kad pulio formavimuisi įtakos turėjo vietiniai Europos ganymo šunys, su kuriais jis buvo kryžminamas. Tokie kryžminimai leido sukurti šunį, kuris derino ištvermę, budrumą ir greitą reakciją. Veisiant buvo paliekami tik tie šunys, kurie gebėjo valdyti bandą be nuolatinio žmogaus nurodymo. Pulis turėjo greitai pastebėti bet kokį gyvulio judesį ir akimirksniu į jį reaguoti. Didelę reikšmę turėjo ir šuns gebėjimas dirbti visą dieną be nuovargio. Jo kūnas buvo formuojamas lengvas, bet raumeningas, kad galėtų staigiai keisti kryptį. Virvinis kailis buvo išvystytas kaip apsauga nuo lietaus, vėjo ir karščio. Toks kailis padėjo šuniui dirbti tiek vasaros karštyje, tiek žiemos šaltyje. Be to, jis saugojo nuo vilkų įkandimų ir krūmų šakų. Pulis dirbo kartu su didesniais aviganiais, tokiais kaip komondorai, kurie saugojo bandą nuo plėšrūnų. Tuo tarpu puliai buvo atsakingi už judėjimą ir tvarką bandoje. Selekcijoje buvo vertinamas ir šuns ryšys su žmogumi, nes jis turėjo paklusti piemens signalams iš tolo. Tačiau kartu jis privalėjo išlikti savarankiškas, kai žmogaus šalia nebūdavo. Laikui bėgant pulis tapo neatsiejama Vengrijos kaimo gyvenimo dalimi. Jo darbas buvo būtinas tiek lygumose, tiek kalvotose vietovėse. Veislė buvo saugoma kaip nacionalinis turtas ir ilgai veisiama tik pagal darbines savybes. Net ir šiandien puliai demonstruoja savo instinktus aviganio varžybose ir bandymuose. Jų charakteris iki šiol atspindi šimtmečius trukusį darbą su gyvuliais. Pulis yra veislė, kurios kilmė, veisimo būdas ir paskirtis aiškiai susiję su klajokline ganymo kultūra. Būtent kryžminant senovinius azijinius aviganius su vietiniais Europos ganymo šunimis buvo suformuotas dabartinis pulis, skirtas greitam ir savarankiškam bandos valdymui.
Pulis: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: protingas, energingas, budrus, ištikimas, savarankiškas.
Santykiai su šeima: labai mėgsta žmonių dėmesį ir bendravimą.
Santykiai su vaikais: gerai sutaria su vaikais, yra kantrus ir draugiškas, bet gali būti atsargus su nepažįstamais.
Santykiai su kitais gyvūnais: gerai sutaria su kitais šunimis, bet gali būti dominuojantis. Ganymo instinktas gali lemti bandymą „ganyti“ kitus augintinius.
Gyvenimo sąlygos: gali gyventi tiek bute, tiek name su kiemu, jei gauna pakankamai judėjimo ir užduočių.
Sveikata ir priežiūra
Pulis yra sveika ir ilgaamžė veislė, bet dėl savo specifinio kailio jam reikalinga ypatinga priežiūra.
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–16 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, akių ligos, ausų infekcija (dėl tankaus kailio aplink ausis).
Priežiūra: kailis natūraliai formuojasi virvelėmis, todėl jo nereikia šukuoti, bet būtina reguliariai tikrinti, kad nesusidarytų sąvėlos. maudymas reikalauja daug laiko, nes kailis džiūsta labai ilgai.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: taip.
Maisto poreikiai: subalansuota mityba su tinkamu baltymų kiekiu, kad palaikytų tinkamą raumenų būklę.
Dresūra ir aktyvumas
Pulis yra labai protingas ir nori įtikti savo šeimininkui, bet gali būti nepriklausomas ir reikalaujantis nuoseklios dresūros.
Dresūros sudėtingumas: lengvas – labai protingas, greitai mokosi, bet gali būti užsispyręs, jei nėra aiškios lyderystės.
Fizinis aktyvumas: aukštas – mėgsta bėgioti, šokinėti, dalyvauti šunų sporte ir ganymo užduotyse.
Protinė stimuliacija: aukšta – reikalauja įvairių užduočių, žaidimų ir treniruočių, kad išvengtų nuobodulio.
Lojimas: aukštas – loja, ypač jeigu jaučia pavojų ar pastebi kažką įtartiną.
Kam tinka pulis?
Pulis labiausiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios gali kasdien skirti laiko judėjimui ir veiklai lauke. Ši veislė patiks tiems, kurie vertina protingą, ištvermingą ir su žmogumi glaudų ryšį kuriantį šunį. Pulis ypač gerai jaučiasi pas šeimininkus, galinčius pasiūlyti ne tik fizinį krūvį, bet ir protines užduotis. Tačiau jis netiks žmonėms, kurie negali užtikrinti nuolatinio aktyvumo ar nenori rūpintis specifinio virvelinio kailio priežiūra. Tai nėra geras pasirinkimas ieškantiems ramaus, mažai energijos reikalaujančio augintinio.
Išvada
Pulis yra viena iš išskirtiniausių šunų veislių, kurią lengva atpažinti dėl unikalaus virvelinio kailio ir aviganiui būdingo charakterio. Tai šuo, kuris per šimtmečius dirbo kartu su žmogumi ir iki šiol išlaikė stiprų instinktą stebėti, saugoti ir reaguoti į aplinką. Jis pasižymi didele energija, smalsumu ir noru kasdien dalyvauti šeimos veikloje. Pulis greitai prisiriša prie savo žmonių ir jaučiasi geriausiai tada, kai gali būti ne tik augintinis, bet ir aktyvus gyvenimo partneris. Ši veislė vertinama dėl sumanumo, greitos reakcijos ir gebėjimo mokytis iš patirties. Nors jo išvaizda traukia dėmesį, už jos slypi darbštus ir ištvermingas šuo, kuriam būtina kryptinga veikla ir aiškios taisyklės. Tinkamai prižiūrimas pulis tampa ištikimu, žaismingu ir daug džiaugsmo teikiančiu šeimos nariu aktyviems žmonėms.