Rusų kurtas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Rusų kurtas (borzoi) buvo išvestas viduramžiais senosiose Rusijos žemėse, kur plati stepė ir atviros lygumos sudarė idealias sąlygas greitai medžioklei. Jo formavimasis siejamas su laikotarpiu nuo XV iki XVII amžiaus, kai bajorų dvaruose buvo kuriami specializuoti medžiokliniai šunys. Veislė atsirado kaip atsakas į poreikį medžioti vilkus ir kitus stambius žvėris regėjimu, o ne uosle. Ankstyvieji borzoi protėviai buvo kryžminami su Vidurinės Azijos kurtų tipo šunimis, tokiais kaip salukis ir taiganas. Istoriniai šaltiniai taip pat mini arabų kurtus, kurie buvo naudojami greičio savybėms sustiprinti. Kad šunys galėtų dirbti šaltame klimate, jie buvo kryžminami su vietiniais ilgaplaukiais rusų medžiokliniais šunimis. Tokiu būdu buvo siekiama sujungti didelį greitį su atsparumu sniegui ir vėjui. Pagrindinis selekcijos tikslas buvo išgauti šunį, galintį labai greitai pamatyti grobį ir jį pasivyti atvirose erdvėse. Borzoi turėjo ne tik vytis, bet ir sulaikyti vilką, kol atvyks medžiotojai. Medžioklės vyko žirgais, todėl šuo privalėjo bėgti kartu su raiteliu. Dėl to buvo atrenkami šunys su ilgu žingsniu ir stipriais raumenimis. Regėjimo aštrumas tapo vienu svarbiausių veisimo kriterijų. Uoslė nebuvo pagrindinė savybė, nes grobis buvo persekiojamas matant jį akimis. Veislė buvo formuojama didikų dvaruose, kur selekcija vyko nuosekliai ir planingai. Kiekviena karta buvo vertinama pagal greitį, ištvermę ir gebėjimą dirbti komandoje. Borzoi turėjo veikti grupėje su kitais kurtų tipo šunimis. Tokia taktika leido apsupti ir sustabdyti bėgantį žvėrį. Rusijos žiemos sąlygos nulėmė storą, banguotą kailį kaip praktinę apsaugą. Šis kailis nebuvo dekoratyvinis, o reikalingas darbui šaltyje. Ilgainiui borzoi tapo neatsiejama aristokratinės medžioklės kultūros dalimi. Jo išvaizda ir elgsena buvo tiesiogiai pritaikytos konkrečiai funkcijai. Veislė buvo kuriama ne grožiui, o efektyviam darbui. XIX amžiaus pabaigoje borzoi jau turėjo aiškų ir atpažįstamą tipą. Ši istorija rodo, kad rusų kurtas buvo išvestas Rusijoje tam, jog greitai pamatytų, vytųsi ir sulaikytų grobį atvirose stepėse.
Rusų kurtas: veislės charakteristika
Dydis: labai didelis.
Temperamentas: išdidus, švelnus, protingas, nepriklausomas, ramus.
Santykiai su šeima: prisirišęs prie šeimininko, bet išlaiko savarankiškumą.
Santykiai su vaikais: kantrus ir švelnus, bet gali būti atsargus, nepakenčia grubaus elgesio.
Santykiai su kitais gyvūnais: dėl stipraus medžioklės instinkto gali persekioti mažus gyvūnus, bet su kitais šunimis dažniausiai sutaria gerai.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su dideliu kiemu, bet gali gyventi bute, jei gauna pakankamai fizinio aktyvumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 10–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: skrandžio užsisukimas, širdies ligos, sąnarių problemos, jautrumas anestetikams.
Priežiūra: ilgas, banguotas kailis reikalauja šukavimo bent 2–3 kartus per savaitę, kad būtų išvengta sąvėlų.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: dėl jautrios sistemos reikia aukštos kokybės, gerai subalansuotos mitybos.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – jie yra protingi, bet dėl nepriklausomo būdo gali ignoruoti komandas, jei jos atrodo neįdomios.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta bėgioti, bet namie yra ramūs ir gali praleisti didžiąją dienos dalį ilsėdamiesi.
Protinė stimuliacija: vidutinė – mėgsta užduotis, bet nėra labai linkę į sudėtingą mokymą.
Lojimas: labai mažas – retai loja, tik esant būtinybei.
Kam tinka rusų kurtas?
Rusų kurtas labiausiai tinka žmonėms, kurie vertina ramų, orų ir savarankišką šuns charakterį. Jis gerai dera su aktyviais šeimininkais, galinčiais suteikti daug erdvės bėgiojimui ir ramiems pasivaikščiojimams gamtoje. Ši veislė patiks tiems, kurie mėgsta elegantiškus, tyliai su žmogumi bendraujančius šunis, nereikalaujančius nuolatinio dėmesio. Borzoi tinkamas ramiems namams ir šeimoms su vyresniais vaikais, kurie moka gerbti šuns erdvę ir ribas. Jis netiks žmonėms, gyvenantiems ankštose erdvėse ar turintiems smulkių gyvūnų, nes stiprus medžioklės instinktas gali tapti kasdieniu iššūkiu.
Išvada
Rusų kurtas išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir tyliu, stebinčiu santykiu su pasauliu. Tai šuo, kuris dažniau renkasi ramų buvimą šalia žmogaus nei triukšmingą dėmesio prašymą. Jo charakteris jungia kilnumą ir jautrumą, todėl jis ypač vertina stabilų, neskubantį gyvenimo ritmą. Nors namuose jis atrodo santūrus, atvirose erdvėse atsiskleidžia jo tikroji prigimtis ir įgimtas greitis. Ši veislė geriausiai jaučiasi tada, kai šeimininkas gerbia jos nepriklausomybę ir nereikalauja aklo paklusnumo. Borzoi tampa artimu palydovu tiems, kurie supranta jo tylų bendravimo būdą ir subtilias emocijas. Tokiu atveju rusų kurtas ne tik papuošia namus savo elegancija, bet ir sukuria ypatingą, ramybe paremtą ryšį su žmogumi.