Vokiečių Dratharas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Vokiečių Dratharas (Deutscher drahthaar) buvo kryptingai išvestas XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai šalies medžiotojai siekė sukurti vieną universalią medžioklinę veislę. Tuo metu Vokietijoje buvo įprasta naudoti skirtingus šunis atskiroms užduotims, tačiau tai buvo nepraktiška ir sudėtinga organizuojant medžiokles didelėse teritorijose. Dėl šios priežasties kinologai ir medžiotojai iškėlė tikslą išvesti šunį, galintį dirbti tiek kaip paukštšunis, tiek kaip pėdsekys. Veislės formavimas vyko Vokietijoje, glaudžiai bendradarbiaujant medžiotojų klubams ir selekcininkams. Kuriant dratharą buvo kryptingai kryžminami vokiečių trumpaplaukiai pointeriai, pudelpointeriai ir šiurkščiaplaukiai grifonai, ypač Korthals grifonai. Taip pat kai kuriose linijose naudoti senieji vokiečių paukštšuniai, siekiant išlaikyti stiprų stovėsenos instinktą. Šių veislių derinimas leido sujungti greitį, uoslę, ištvermę ir atsparumą sudėtingoms sąlygoms. Atranka buvo griežtai orientuota į darbingumą, todėl išvaizda ilgą laiką buvo antraeilis kriterijus. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį dirbti tiek atvirose pievose, tiek tankiuose miškuose ar pelkėtose vietovėse. Ypatingas dėmesys skirtas gebėjimui dirbti vandenyje ir aportuoti grobį net šaltomis oro sąlygomis. Šiurkštus ir tankus kailis buvo sąmoningai formuojamas kryžminimo būdu, kad apsaugotų šunį nuo drėgmės, šalčio ir aštrių krūmų. Dratharas turėjo būti pakankamai savarankiškas, kad galėtų priimti sprendimus medžioklės metu, tačiau kartu išlikti paklusnus šeimininkui. Selekcininkai reikalavo, kad kiekvienas veisiamas šuo išlaikytų specialius darbinius bandymus. Šunys, neatitinkantys griežtų darbo kriterijų, nebuvo naudojami tolesniam veisimui. Tokia sistema užtikrino, kad veislė išlaikytų stabilias ir patikimas savybes. XX amžiaus pradžioje buvo įkurtas Deutscher Drahthaar klubas, kuris nustatė oficialius veisimo principus ir standartą. Šie principai pabrėžė universalumą, ištvermę ir tvirtą charakterį kaip pagrindinius prioritetus. Dratharas buvo kuriamas kaip šuo, galintis išbaidyti paukščius, sekti kraujo pėdsakus ir surasti sužeistą žvėrį. Dėl kryptingos selekcijos veislė greitai tapo viena svarbiausių Vokietijos medžioklinių šunų. Vėliau ji paplito ir už šalies ribų, tačiau išlaikė aiškią darbinę kryptį.
Vokiečių dratharas: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis–didelis.
Temperamentas: protingas, drąsus, ištikimas, aktyvus, ryžtingas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininko, apsaugantis, mėgsta būti tarp žmonių.
Santykiai su vaikais: puikus draugas vyresniems vaikams, bet dėl energijos netinka mažiems vaikams be priežiūros.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali persekioti smulkius gyvūnus, būtina ankstyva socializacija.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai tinka namuose su kiemu arba užmiestyje, netinka mažam butui.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo displazija, ausų infekcijos, akių ligos (pvz., entropija), alergijos.
Priežiūra: šiurkštus kailis reikalauja reguliaraus šukavimo 2 kartus per savaitę ir retkarčiais – trimingo.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikalingas aukštos kokybės, aktyviems šunims skirtas pašaras.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – labai imlus, bet reikia nuoseklumo, tvirtos rankos ir motyvacijos.
Fizinis aktyvumas: labai aukštas – būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žygiai, uoslės užduotys.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta komandas, sekimo užduotis, mokymą.
Lojimas: vidutinis – loja, kai pastebi ką nors įtartino.
Kam tinka vokiečių dratharas?
Vokiečių dratharas geriausiai tinka aktyviems žmonėms ar medžiotojams, kurie gali kasdien pasiūlyti daug judėjimo ir prasmingos veiklos. Tai puikus pasirinkimas šeimoms, mėgstančioms žygius, bėgiojimą ar laiką gamtoje, ypač jei gyvenama name su erdviu kiemu. Ši veislė vertinama dėl ištvermės, stipraus charakterio ir gebėjimo dirbti kartu su žmogumi, todėl labiausiai atsiskleidžia šalia patyrusio, aiškias taisykles nustatančio šeimininko. Tinkamai socializuotas dratharas tampa draugiškas, prisitaikantis ir lojalus šeimos narys. Vis dėlto jis netiks žmonėms, ieškantiems ramaus, mažai judančio šuns ar negalintiems skirti pakankamai laiko fizinei ir protinei veiklai.
Išvada
Vokiečių dratharas – tai stipraus charakterio, proto ir ištvermės derinys, sukurtas ne stebėti, o veikti kartu su žmogumi. Tai šuo, kuris vertina aiškias ribas ir tvirtą lyderystę, tačiau už pasitikėjimą atsilygina išskirtiniu lojalumu. Jis gali būti ryžtingas ir energingas laukuose, bet namuose atsiskleidžia kaip atidus ir artumą vertinantis šeimos narys. Dratharas mėgsta turėti tikslą, nes būtent užduotys suteikia jam pasitikėjimo ir vidinės pusiausvyros. Tinkamai auklėjamas jis tampa ne tik universaliu medžioklės partneriu, bet ir budriu sargu, kuris saugo ramiai ir užtikrintai. Šiai veislei reikia laiko, kantrybės ir aktyvaus gyvenimo būdo, tačiau už tai ji sukuria stiprų, ilgalaikį ryšį su savo žmogumi. Tai pasirinkimas tiems, kurie ieško ne paprasto augintinio, o charakteringo ir atsidavusio gyvenimo palydovo.