Kodėl šunų šeimininkai renkasi raw maistą?
Pastaraisiais metais vis daugiau šeimininkų pradeda domėtis raw dieta, kuri paremta žalios mėsos, organų, kaulų ir daržovių šėrimu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška, nes šunys yra kilę iš vilkų, kurie maitinosi žaliu grobiu. Tačiau ar tai reiškia, kad tokia mityba yra tinkama visiems šunims? Apie kitą dažną šunų mitybos įprotį galite skaityti straipsnyje Kodėl šuo valgo žolę?. Raw šėrimo šalininkai dažnai pabrėžia, kad žalias maistas šunims yra natūralesnis ir artimesnis jų prigimčiai. Jie teigia, kad tokia mityba pagerina kailio būklę, dantų sveikatą ir bendrą aktyvumą. Tačiau veterinarai atkreipia dėmesį, kad ši dieta nėra tokia paprasta, kaip atrodo. Šuns organizmui reikia ne tik baltymų, bet ir subalansuotų vitaminų bei mineralų. Jei raw maistas šunims sudaromas neprofesionaliai, kyla didelė rizika, kad augintiniui trūks būtinų maistinių medžiagų. Kita priežastis, kodėl žmonės renkasi šią dietą, yra noras išvengti perdirbto sauso maisto. Daugelis šeimininkų įtaria, kad granulės turi per daug priedų, grūdų ar konservantų. Raw maistas atrodo natūralesnis, nes jį galima paruošti pačiam. Tačiau natūralumas nereiškia automatiškai sveikiau. Šunys skiriasi nuo vilkų – per tūkstančius metų jie adaptavosi prie kitokios mitybos. Jų virškinimo sistema vis dar geba apdoroti žalią maistą, bet kartu reikalauja kitokios mitybos pusiausvyros. Šeimininkai dažnai daro klaidą manydami, kad pakanka duoti tik žalią mėsą. Taip šuniui trūksta kalcio, vitaminų ir kitų medžiagų. Kai kurie pastebi, kad pradėjus raw dietą šuo iš pradžių atrodo gyvybingesnis. Tačiau ilgainiui gali išryškėti sveikatos problemos. Raw dieta kelia daug diskusijų, nes ji turi tiek entuziastų, tiek skeptikų. Būtent dėl to verta pasigilinti, ką apie raw maistą sako veterinarai.
Ką sako veterinarai apie raw maistą šunims?
Veterinarų bendruomenė dėl raw dietos yra gana vieninga – dauguma jų atkreipia dėmesį į šio šėrimo pavojus. Mokslinėje apžvalgoje „Raw diets for dogs and cats: a review, with particular concerns“ pabrėžiama, kad tokia mityba kelia bakterinių infekcijų riziką, ypač dėl salmonelių, listerijų ir E. coli.
Viena iš pagrindinių priežasčių – salmonelės, listerijos ir E. coli bakterijos, kurios gali sukelti rimtą pavojų tiek šuniui, tiek žmogui. Ypač rizikinga šeimoms, kuriose yra vaikų ar senjorų. Veterinarai taip pat pabrėžia, kad raw dieta dažnai yra nesubalansuota. Daugelis šeimininkų sudaro racioną patys, bet neturi mitybos žinių. Tai lemia, kad šuniui trūksta kalcio, cinko, vario, vitaminų D ir E. Disbalansas gali turėti ilgalaikių pasekmių – nuo dantų ir kaulų problemų iki silpnesnės imuninės sistemos. Kita veterinarų pastaba – žali kaulai. Nors jie laikomi natūraliu kalcio šaltiniu, jie gali skilti ir pažeisti šuns žarnyną ar sulaužyti dantis. Tai dažna priežastis, kodėl šunys patenka į veterinarijos klinikas. Veterinarai neprieštarauja, kad raw dieta gali būti naudinga, jei ji yra tinkamai subalansuota. Tačiau tam reikia mitybos specialisto priežiūros ir profesionalių receptų. Didžioji dalis raw šėrimo planų, randamų internete, yra netinkami. Todėl veterinarai rekomenduoja rinktis arba profesionaliai paruoštus raw pašarus, arba kokybišką komercinį subalansuotą maistą. Jie pabrėžia, kad svarbiausia – saugumas ir pusiausvyra.
Raw maisto privalumai ir galimos naudos
Nepaisant veterinarų įspėjimų, raw dietos šalininkai nurodo ir privalumų. Jie pastebi, kad šuo, maitinamas žaliu maistu, dažnai turi blizgesnį kailį. Tai paaiškinama natūraliais riebalais ir fermentais, esančiais mėsoje. Kitas pastebėjimas – švarūs dantys. Kramtant žalią mėsą ir kaulus, šuo mechaniškai nuvalo apnašas. Taip pat teigiama, kad raw maistas gali pagerinti šuns virškinimą. Natūralus maistas lengviau pasisavinamas nei perdirbtas sausas pašaras. Kai kurie šeimininkai sako, kad jų šuo tapo energingesnis ir aktyvesnis. Kitas privalumas – mažesnės ir tvirtesnės išmatos. Tai siejama su geresniu maisto pasisavinimu. Taip pat yra argumentas, kad žalias maistas šunims labiau atitinka jų instinktus. Šuo elgiasi taip, kaip gamtoje elgtųsi jo protėvis vilkas. Kai kuriems šeimininkams svarbu jausmas, kad jie maitina šunį „natūraliau“. Kai kurios alergiškos veislės geriau toleruoja raw dietą nei sausą maistą. Tai ypač aktualu, kai šuo jautrus grūdams. Tačiau svarbu suprasti, kad šie privalumai nėra universali taisyklė. Ne kiekvienas šuo reaguoja vienodai. Tai, kas vienam atrodo pagerėjimas, kitam gali sukelti problemų. Todėl privalumus būtina vertinti atsargiai.
Raw maisto pavojai ir rizikos šaltiniai
Didžiausias pavojus, kurį pabrėžia veterinarai, yra bakterijų užkratas. Žalia mėsa yra natūralus salmonelių, listerijų ir kitų patogenų šaltinis. Šios bakterijos pavojingos ne tik šunims, bet ir žmonėms, kurie liečiasi su jų seilėmis ar išmatomis. Tai reiškia, kad netinkamai tvarkant žalią maistą kyla rizika visai šeimai. Kita problema – nesubalansuotas maistas. Jei šuo gauna tik mėsą be kaulų ir papildų, jis netenka kalcio. Tai sukelia kaulų silpnėjimą. Per didelis baltymų kiekis gali apkrauti inkstus. Ypač pavojinga vyresniems šunims. Kaulai taip pat yra rizikingi. Net ir žali jie gali skilti. Tokie fragmentai gali sužeisti stemplę ar žarnyną. Veterinarai dažnai sutinka pacientus su šiais sužalojimais. Dar viena rizika – parazitai. Žalia mėsa gali turėti kirmėlių kiaušinėlių. Jei mėsa nėra tinkamai užšaldyta, pavojus išlieka. Be to, raw dieta reikalauja ypatingos higienos. Virtuvėje reikia nuolat dezinfekuoti paviršius. Maistas turi būti laikomas šaldytuve ar šaldiklyje. Jei taisyklės nesilaikomos, rizika dar labiau išauga. Šeimininkui būtina suprasti, kad žalio maisto pavojai yra realūs. Tai nėra tik teorinės kalbos.
Kaip saugiai taikyti raw dietą, jei nusprendėte ją pasirinkti?
Jei vis dėlto nuspręsite išbandyti raw maistą šuniui, svarbiausia – pasiruošti atsakingai. Pirmas žingsnis – pasikonsultuoti su veterinaru arba gyvūnų mitybos specialistu. Jie padės sudaryti tinkamą receptą. Antras žingsnis – užtikrinti higieną. Žalią mėsą reikia laikyti atskirai nuo žmonių maisto. Paviršius plauti karštu vandeniu. Rankas dezinfekuoti po kiekvieno kontakto. Trečias žingsnis – užtikrinti mitybos balansą. Šuo turi gauti ne tik mėsą, bet ir organus, kaulus, daržoves bei papildus. Kiekviena sudedamoji dalis turi savo proporcijas. Ketvirtas žingsnis – stebėti šuns sveikatą. Jei pastebite virškinimo sutrikimų ar elgesio pokyčių, reikia kreiptis į veterinarą. Penktas žingsnis – naudoti tik patikimą mėsą. Ji turi būti šviežia arba tinkamai užšaldyta. Taip sumažinama parazitų rizika. Svarbu suprasti, kad raw dieta reikalauja daugiau laiko ir pinigų. Tai nėra paprastas pasirinkimas. Jei šeimininkas pasiryžęs, būtina nuolat mokytis ir domėtis. Tai padės išvengti pavojų.
Išvada
Raw maistas šunims yra tema, kuri kelia daug diskusijų. Vieni šeimininkai giria šią dietą, kiti susiduria su rimtomis problemomis. Veterinarai pabrėžia, kad raw dieta kelia daug pavojų. Bakterijos, nesubalansuota mityba, parazitai – tai tik keli pavojai. Tačiau tinkamai sudaryta ir higieniškai ruošiama raw dieta gali būti įgyvendinta. Ji reikalauja atsakomybės ir profesionalių žinių. Šeimininkas privalo suprasti, kad tai nėra paprastas pasirinkimas. Jei nusprendžiama taikyti raw maistą, būtina bendradarbiauti su veterinaru. Tik taip galima užtikrinti šuns sveikatą. Galiausiai svarbiausia ne pati dieta, o šuns savijauta. Nesvarbu, ar tai raw, ar komercinis maistas – svarbu, kad šuo būtų sveikas, energingas ir laimingas.
