Amerikiečių akita

Amerikiečių akita gulinti rudens fone su raudonu šaliku Bugivugi

Amerikiečių akita- išsamus veislės aprašymas

Įžanga

Amerikiečių akita (American akita) susiformavo XX amžiaus viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos šaknys siekia daug senesnę Japonijos istoriją. Pradinė veislės bazė buvo japonų akita inu, kuri Japonijoje nuo seno buvo naudojama stambios medžioklės ir sargybos tikslams. Po Antrojo pasaulinio karo amerikiečių kariai parsivežė akitas į JAV, kur jos pradėtos veisti kiek kita kryptimi nei Japonijoje. Amerikiečių veisėjai sąmoningai rinkosi stambesnius, masyvesnius ir fiziškai galingesnius šunis. Veisimo metu buvo akcentuojama jėga, ištvermė ir sarginės savybės. Manoma, kad formuojant amerikietišką tipą buvo naudojami ir mastifo tipo šunys, taip pat vokiečių aviganiai, siekiant sustiprinti kaulų struktūrą ir apsaugos instinktą. Skirtingai nei Japonijoje, JAV nebuvo ribojamos kailio spalvos ar galvos forma. Taip palaipsniui susiformavo platesnė galva, trumpesnis snukis ir masyvesnis kūnas. Amerikiečių akita buvo veisiama kaip universalus šuo, galintis saugoti namus, teritoriją ir šeimą. Ji turėjo būti patikima, bet ne impulsyvi. Šuo buvo kuriamas taip, kad gebėtų savarankiškai įvertinti grėsmę ir veikti be bereikalingo triukšmo. Dėl to amerikiečių akita pasižymi santūriu ir labai ramiu elgesiu. Veislė buvo orientuota ne į paklusnumo varžybas, o į realų gyvenimą šalia žmogaus. Akita turėjo būti šuo, kuris nėra nuolankus, bet gerbia stiprų ir ramų vadovą. Tokia selekcija suformavo nepriklausomą, bet labai lojalų charakterį. Ji nebuvo veisiama darbui grupėse, todėl dažnai išlaikė atsargumą kitiems šunims. Amerikiečių akita nuo pat pradžių buvo laikoma šeimos gynėju, o ne viešų erdvių šunimi. Dėl to stiprus teritorinis instinktas tapo viena pagrindinių savybių. Veislė buvo pritaikyta gyventi įvairiomis klimato sąlygomis, todėl išlaikė labai tankų kailį. Ji nebuvo skubinama keistis pagal madą, todėl išliko labai stabili psichologiškai. Amerikiečių akita iki šiol išlaiko pirminį veisimo tikslą – būti ramiu, stipriu ir patikimu sargu. Tai šuo, kuris neieško konfliktų, bet visada pasiruošęs apginti. Jo charakteris atspindi būtent tai, kam jis buvo veisiamas – tyliai jėgai, atsakomybei ir ištikimybei.

Amerikiečių akita: veislės charakteristika

Dydis: didelis.
Temperamentas: tylus, orus, nepriklausomas, ištikimas, drąsus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie savo šeimininko, saugantis ir pasitikintis, bet gali būti atsargus su svetimais.
Santykiai su vaikais: su šeimos vaikais švelnus, tačiau dėl dydžio ir stipraus charakterio labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais ir prižiūrint suaugusiesiems.
Santykiai su kitais gyvūnais: dažnai dominuojantis, gali būti netolerantiškas tos pačios lyties šunims, netinka namams su smulkiais gyvūnais, nebent socializuotas nuo mažens.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su aptvertu kiemu, bet gali prisitaikyti ir bute, jei užtikrinamas pakankamas fizinis ir protinis krūvis.

Sveikata ir priežiūra

Vidutinė gyvenimo trukmė: 10–13 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, skydliaukės sutrikimai, autoimuninės ligos, progresuojanti tinklainės atrofija.
Priežiūra: tankus dvisluoksnis kailis – šukuoti 1–2 kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu kasdien.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikia aukštos kokybės, subalansuoto pašaro, skirto stambioms veislėms, būtina kontroliuoti porcijas.

Dresūra ir aktyvumas

Dresūros sudėtingumas: aukštas – labai protingas, bet nepriklausomas, todėl reikia nuoseklumo ir tvirtos lyderystės be griežtumo.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta kasdienius ilgesnius pasivaikščiojimus, bėgiojimą, žaidimus.
Protinė stimuliacija: vidutinė – gerai reaguoja į struktūruotą veiklą, tačiau nėra itin žaismingas.
Lojimas: žemas – loja tik esant rimtai priežasčiai.

Kam tinka amerikiečių akita?

Amerikiečių akita labiausiai tinka patyrusiems šunų augintojams, galintiems užtikrinti aiškią struktūrą. Ji puikiai dera su žmonėmis, kurie vertina ramybę, orumą ir lojalumą. Ši veislė tinka gyvenantiems erdviuose namuose su kiemu, kur šuo gali turėti savo teritoriją. Ji yra gera pasirinkimas tiems, kurie nori ramaus, bet kartu budraus ir apsaugančio šeimos nario. Amerikiečių akita patiks žmonėms, ieškantiems ne nuolat žaismingo, o labiau santūraus ir savarankiško šuns. Netinka ši veislė pradedantiesiems, kurie neturi patirties su dideliais ir nepriklausomais šunimis. Ji taip pat netinka šeimoms su mažais vaikais, nes dėl savo dydžio ir jėgos gali būti per daug neprognozuojama. Akita netiks žmonėms, kurie gyvena bute be galimybės užtikrinti aktyvumo. Netinkamas pasirinkimas ir tiems, kurie nori visada paklusnaus bei žaismingo šuns.

Išvada

Amerikiečių akita yra didinga ir išskirtinė šunų veislė, garsėjanti savo orumu ir ištikimybe. Tai šuo, kuris stipriai prisiriša prie savo šeimininko ir tampa ištikimu šeimos nariu. Ji puikiai tinka žmonėms, kurie vertina ramų, bet kartu budrų šunį. Amerikiečių akita nėra lengvai valdomas augintinis, todėl reikalauja patyrusio ir atsakingo šeimininko. Ši veislė gali būti puikus sargas, saugantis tiek namus, tiek savo žmones. Ji pasižymi gebėjimu būti santūria, bet kartu spinduliuoja gilų atsidavimą. Akita yra šuo, kuris nebus patenkintas vien buvimu šalia – jai reikia struktūros ir aiškių taisyklių. Jei suteiksite jai meilę, kantrybę ir tinkamą priežiūrą, ji taps nepaprastu partneriu. Tai šuo, galintis sujungti ramybę, stiprybę ir lojalumą viename. Amerikiečių akita yra ne tik sargas, bet ir draugas, kuris liks šalia visą gyvenimą.