Amerikiečių pitbulterjeras – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Amerikiečių pitbulterjeras (American pit bull terrier) pradėjo formuotis XIX amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai į šalį atvykę britų imigrantai atsivežė tuometinius Anglijos buldogus ir įvairius darbinio tipo terjerus. Tuo laikotarpiu ūkiams ir miestams reikėjo šuns, kuris būtų ir fiziškai stiprus, ir pakankamai judrus kasdieniams darbams. Veisimas vyko praktiškai, be parodinių tikslų, orientuojantis tik į funkcionalumą ir gebėjimą dirbti. Kryžminant senąjį anglų buldogą su terjerų tipo šunimis buvo siekiama sujungti buldogo jėgą, tvirtą sukandimą ir ištvermę su terjerų greičiu, reakcija bei ryžtu. Tokiu būdu buvo kuriamas universalus šuo, galintis padėti ūkiuose, saugoti turtą, varyti gyvulius ir dalyvauti medžioklėje. Ankstyvaisiais metais pitbulterjerai buvo naudojami ir tuo metu legaliuose kraujo sportuose, tačiau tai buvo tik viena jų panaudojimo krypčių, o ne pagrindinis veisimo tikslas. Daug svarbesnė savybė buvo šuns paklusnumas žmogui ir gebėjimas dirbti šalia šeimininko. Veisėjai sąmoningai šalino agresiją žmogui, nes šuo turėjo būti valdomas net sudėtingose situacijose. Būtent todėl orientacija į žmogų tapo viena svarbiausių veislės savybių. Pitbulterjerai buvo vertinami kaip patikimi darbiniai šunys, galintys dirbti ilgai ir be nuovargio. Laikui bėgant, keičiantis visuomenės požiūriui, kovinė paskirtis buvo visiškai atsisakyta. Veislė pamažu perėjo į šeimos ir sportinio šuns vaidmenį. XX amžiuje pitbulterjerai vis dažniau buvo laikomi namuose kaip kompanionai. Jų gebėjimas prisirišti prie žmogaus tapo viena ryškiausių veislės savybių. Šuo, kuris anksčiau buvo ūkininko pagalbininkas, tapo aktyvios šeimos nariu. Veisimas vis labiau orientavosi į stabilų temperamentą ir fizinę ištvermę. Pitbulterjeras išlaikė savo raumeningą kūną ir energiją, tačiau tapo labiau subalansuotas. Šiandien veislė vertinama už darbštumą, norą mokytis ir stiprų ryšį su šeimininku. Ji puikiai tinka sportui, dresūrai ir aktyviam gyvenimo būdui. Nors išvaizda dažnai kelia stereotipus, tikroji veislės prigimtis yra orientuota į bendradarbiavimą su žmogumi. Pitbulterjeras geriausiai atsiskleidžia ten, kur turi užduotį ir aiškų vaidmenį. Jo istorija rodo, kad tai ne agresijos, o darbo ir ištvermės veislė. Būtent toks kryptingas, praktinis veisimas suformavo pitbulterjerą tokį, koks jis yra šiandien.
Amerikiečių pitbulterjeras: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: energingas, drąsus, lojalus, protingas, kartais užsispyręs.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs – mėgsta žmonių dėmesį ir nori būti šalia šeimos.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria su vaikais – dažnai vadinami „auklės šunimis“, tačiau dėl jų stiprumo ir energijos reikalinga priežiūra.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, gali turėti stiprų grobio instinktą, todėl nėra tinkamas kartu su smulkiais gyvūnais. Be socializacijos gali kelti pavojų kitiems šunims.
Gyvenimo sąlygos: tinkamas gyvenimui tiek bute, tiek name – svarbiausia užtikrinti pakankamą fizinį krūvį ir bendravimą.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, odos alergijos, demodekozė, paveldimos akių ligos.
Priežiūra: trumpas, blizgus kailis – reikalauja minimalios priežiūros, kartą per savaitę perbraukti šepetėliu.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikalinga subalansuota, energinga mityba – šie šunys raumeningi ir aktyvūs, tad svarbu kokybiškas pašaras ir porcijų kontrolė.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – greitai mokosi, bet reikia tvirto, kantraus ir pozityvaus šeimininko, nebaudžiant, o skatinant.
Fizinis aktyvumas: aukštas – būtinas kasdienis fizinis krūvis: ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, treniruotės.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta užduotis, žaidimus, dresūros pratimus, kitaip greitai pradeda nuobodžiauti.
Lojimas: vidutinis – dažniausiai loja tik prireikus, bet labai budrūs.
Kam tinka amerikiečių pitbulterjeras?
Amerikiečių pitbulterjeras labiausiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios kasdien gali skirti laiko judėjimui, veiklai ir bendravimui su šunimi. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie ieško sportiško, protingo ir labai prie žmogaus prisirišančio augintinio. Veislė labiau rekomenduojama patyrusiems šeimininkams, gebantiems nuosekliai auklėti ir užtikrinti aiškias taisykles. Pitbulterjeras puikiai atsiskleidžia šalia žmonių, kurie mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir nori šuns kaip nuolatinio palydovo. Jis netinka tiems, kurie ieško ramaus, mažai judančio ar daug savarankiškumo nereikalaujančio šuns. Taip pat svarbu, kad būsimi šeimininkai įvertintų vietinius teisės aktus ir būtų pasiruošę atsakingai atstovauti šiai veislei.
Išvada
Amerikiečių pitbulterjeras yra stiprus ir labai lojalus šuo, dažnai neteisingai vertinamas dėl praeities istorijos. Tinkamai auklėjamas ir socializuojamas jis tampa nuostabiu šeimos nariu. Ši veislė džiugina energija, protu ir ištikimybe. Pitbulterjeras tinka žmonėms, pasiruošusiems skirti daug dėmesio veiklai ir dresūrai. Jis ne tik sportiškas, bet ir labai švelnus su savo šeima. Tai šuo, kuris visada stengiasi įtikti šeimininkui. Tačiau jis netinka visiems, nes reikalauja patyrusio ir atsakingo žmogaus. Tinkamose rankose pitbulterjeras tampa nepakeičiamu draugu. Jis geba būti ir rimtas saugotojas, ir meilus kompanionas. Pitbulterjeras – tai šuo, kuris visam gyvenimui išlieka ištikimas savo šeimininkui.