Levretė – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Levretė (Italian greyhound) viena seniausių kurtų tipo šunų veislių, kurios istorija siekia tūkstančius metų. Manoma, kad pirmieji šios veislės protėviai atsirado dar Senovės Egipte. Ten maži, lengvo sudėjimo kurtai buvo laikomi kilmingų žmonių palydovais. Šie šunys buvo veisiami ne sunkiai medžioklei, o greičiui, grakštumui ir artumui žmogui. Iš Egipto jie per prekybos kelius pateko į Senovės Graikiją. Vėliau levrečių tipo šunys paplito Romos imperijoje. Romėnai juos vertino kaip prabangius namų augintinius. Veislė buvo laikoma turto ir statuso simboliu. Viduramžiais levretės ypač išpopuliarėjo Italijoje. Būtent ten veislė pradėta kryptingai formuoti. Italų didikai siekė išlaikyti kuo mažesnį, lengvesnį ir elegantiškesnį kurtą. Veisimas vyko atrenkant pačius smulkiausius kurtų tipo šunis. Kaip pagrindas buvo naudojami senieji Viduržemio jūros regiono kurtai. Šie šunys buvo kryžminami tarpusavyje, siekiant sumažinti dydį, bet išlaikyti greitį. Pagrindinis tikslas buvo sukurti šunį, tinkamą laikyti rūmuose. Levretė buvo veisiama kaip palydovinis šuo. Ji turėjo būti švelni, rami ir prisirišusi prie žmogaus. Tuo pačiu buvo svarbu išlaikyti kurtams būdingą judesių lengvumą. Veislė buvo tobulinama šimtmečius, labai lėtai ir nuosekliai. Renesanso laikotarpiu levretės tapo itin madingos. Jas laikė karaliai, karalienės ir aukštuomenės atstovai. Šunys dažnai buvo vaizduojami dailininkų paveiksluose. Tai dar labiau sustiprino veislės prestižą. Nors levretės kartais dalyvaudavo smulkioje medžioklėje, tai nebuvo jų pagrindinė paskirtis. Svarbiausias tikslas visada buvo draugystė su žmogumi. Dėl to veislėje buvo atrenkami švelnaus charakterio individai. Ilgainiui levretė tapo viena jautriausių kurtų veislių. Jos trapus sudėjimas susiformavo sąmoningai. Veisėjai siekė rafinuotos išvaizdos, o ne fizinės jėgos. XIX amžiuje veislė buvo standartizuota Europoje. Buvo apibrėžtos aiškios išvaizdos ir charakterio ribos. Taip levretė tapo tokia, kokią ją pažįstame šiandien. Tai šuo, kurio kilmę nulėmė ne darbas, o kultūra, estetika ir artimas ryšys su žmogumi.
Levretė: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: švelnus, draugiškas, jautrus, žaismingas, ištikimas.
Santykiai su šeima: labai prieraišus, nuolat siekia artumo su šeimininku.
Santykiai su vaikais: sutaria su vyresniais vaikais, bet yra per jautrus labai mažiems.
Santykiai su kitais gyvūnais: sutaria su šunimis, bet gali persekioti mažus gyvūnus.
Gyvenimo sąlygos: idealiai tinka butui ar namui, bet būtina šilta ir saugi aplinka.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: kaulų lūžiai dėl trapios struktūros, dantų ligos, progresuojanti tinklainės atrofija, epilepsija.
Priežiūra: trumpas kailis prižiūrimas lengvai, pakanka retkarčiais pašukuoti ir maudyti pagal poreikį. Svarbu reguliariai prižiūrėti dantis.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: subalansuotas pašaras mažiems aktyviems šunims, tinkamai reguliuojamos porcijos, kad nebūtų per liesas ar per stambus.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – levretės protingos, bet jautrios, todėl joms reikalinga švelni, pozityvi dresūra. Griežtas tonas gali paveikti neigiamai.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta pasibėgioti ir pažaisti, tačiau prisitaiko ir prie ramesnio šeimininko gyvenimo būdo.
Protinė stimuliacija: žema – dažniausiai orientuotos į žmogaus draugiją, ne į užduotis.
Lojimas: labai žemas – paprastai tylūs šunys, loja retai.
Kam tinka levretė?
Levretė labiausiai tinka žmonėms, kurie ieško mažo, švelnaus ir labai prieraišaus šuns, mėgstančio artimą bendravimą. Ji puikiai jaučiasi jaukiuose, šiltuose namuose, kur gali nuolat būti šalia savo žmogaus. Ši veislė gerai pritampa šeimose su vyresniais vaikais ar pas vienišus žmones, vertinančius ramų ir gilų emocinį ryšį. Levretė nėra skirta intensyviam gyvenimui lauke ar aktyviam sportui, nes labiau vertina ramybę ir komfortą. Jei šeimininkas gali užtikrinti švelnų elgesį, šilumą ir daug dėmesio, levretė atsiskleidžia kaip itin ištikimas ir jautrus draugas.
Išvada
Levretė – žavinga ir elegantiška veislė, kuri spinduliuoja švelnumu. Ji greitai prisiriša prie šeimininko ir nori būti kuo arčiau žmogaus. Ši veislė teikia daug meilės ir šilumos kasdienėje rutinoje. Levretė ne tik mėgsta tylų bendravimą, bet ir džiaugiasi žaidimais ar lengvu bėgiojimu. Nors ji nėra labai aktyvi, jai svarbu turėti progą pajudėti. Dėl trapios struktūros ją reikia saugoti nuo traumų. Levretės priežiūra yra paprasta, tačiau jautrumas šalčiui reikalauja papildomos apsaugos. Ji puikiai tinka žmonėms, vertinantiems ramų ir artimą ryšį su augintiniu. Tinkamai prižiūrima levretė tampa ištikimu šeimos nariu. Jos meilumas ir švelnumas sukuria ypatingą ryšį su šeimininku. Jei ieškote draugo, kuris visada nori būti šalia, levretė gali būti idealus pasirinkimas.