Škotų terjeras – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Škotų terjeras (Scottish terrier) buvo išvestas Škotijos aukštumų regionuose dar XVIII–XIX amžiuje, kai šiose vietovėse aktyviai vystėsi smulkiųjų plėšrūnų medžioklė. Ši veislė formavosi kalvotose, uolėtose teritorijose, kur reikėjo ypač tvirto ir drąsaus šuns. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį medžioti po žeme gyvenančius gyvūnus. Dažniausiai tai buvo barsukai, lapės ir ūdros, slepiančios urvuose. Tokiai medžioklei reikėjo šuns, kuris nebūtų priklausomas nuo žmogaus komandų. Veisimas buvo orientuotas į savarankiškumą, atkaklumą ir ryžtą. Šunys turėjo būti pakankamai žemi, kad galėtų patekti į siaurus urvus. Kartu jie privalėjo būti raumeningi ir stiprūs, kad galėtų susidoroti su agresyviu grobiu. Škotijos klimatas taip pat turėjo didelę įtaką selekcijai. Nuolatinė drėgmė, vėjas ir šaltis reikalavo apsauginio, šiurkštaus kailio. Istoriniai šaltiniai rodo, kad ankstyvieji škotų terjerai kilo iš bendros Škotijos terjerų grupės. Veisimo procese dalyvavo tokie šunys kaip Skajaus terjeras, kernterjeras ir Dandie Dinmont terjeras. Šių veislių kryžminimas leido sustiprinti urvinės medžioklės savybes. Skajaus terjerai suteikė tvirtą kūno sandarą ir ištvermę. Kernterjerai prisidėjo prie judrumo ir ryžtingo charakterio. Dandie Dinmont terjerai padėjo formuoti žemą kūno profilį ir stiprų žandikaulį. Ilgą laiką skirtinguose Škotijos regionuose egzistavo nevienodi terjerų tipai. Jie buvo vertinami pagal darbą, o ne pagal išvaizdą. XIX amžiuje pradėta kryptingai atskirti škotų terjerą kaip savarankišką veislę. Veisėjai sąmoningai atrinko šunis su ryškiu charakteriu ir tvirta struktūra. Prasidėjus šunų parodų populiarėjimui, atsirado poreikis standartizuoti veislę. XIX amžiaus pabaigoje buvo parengtas pirmasis oficialus veislės aprašymas. Tai padėjo įtvirtinti vieningą išvaizdos ir elgesio tipą. Nuo tada škotų terjeras tapo atpažįstamas kaip savarankiška veislė. Jo kilmė iki šiol aiškiai atspindi Škotijos medžioklės tradicijas ir realius praktinius poreikius.
Škotų terjeras: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: drąsus, savarankiškas, ištikimas, rimtas, užsispyręs.
Santykiai su šeima: prisirišęs prie šeimininko, bet išsaugo nepriklausomybę.
Santykiai su vaikais: tinkamas vyresniems vaikams, bet netoleruoja grubumo.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis, turi stiprų grobio instinktą.
Gyvenimo sąlygos: tinka tiek butui, tiek namui su kiemu, jei gauna pakankamai veiklos.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 11–13 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: odos problemos, pūslės vėžys, alergijos.
Priežiūra: šiurkštus kailis reikalauja šukavimo 2–3 kartus per savaitę ir reguliaraus trimingo.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: taip.
Maisto poreikiai: kokybiška mityba, nes linkęs priaugti svorio.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – reikalinga kantrybė, švelni, bet tvirta ranka.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta pasivaikščiojimus ir žaidimus.
Protinė stimuliacija: vidutinė – patinka užduotys ir žaislai, lavinantys instinktus.
Lojimas: vidutinis – loja tik esant priežasčiai.
Kam tinka škotų terjeras?
Škotų terjeras labiausiai tinka žmonėms, kurie vertina orų, savarankišką, bet kartu ištikimą šuns charakterį. Jis gerai prisitaiko prie miesto gyvenimo ar namų su kiemu, jei šeimininkas gali užtikrinti kasdienius pasivaikščiojimus ir užimtumą. Ši veislė tinka šeimoms su vyresniais vaikais, kurie moka pagarbiai bendrauti su šunimi. Škotų terjeras netiks tiems, kurie ieško itin paklusnaus, visiškai nuolankaus ar labai ramaus augintinio, taip pat neturintiems laiko kailio priežiūrai ir nuosekliai dresūrai. Tai šuo tiems, kurie vertina stiprų charakterį ir geba aiškiai, ramiai užimti lyderio poziciją.
Išvada
Škotų terjeras yra veislė, kurioje dera sena istorija, stiprus charakteris ir savitas žavesys. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo ramus ir santūrus, iš tiesų tai drąsus, savarankiškas ir labai ištikimas šuo. Tinkamai auklėjamas škotukas sukuria gilų ryšį su savo šeimininku ir tampa patikimu palydovu kasdienybėje. Šiai veislei reikalingas žmogus, gebantis suderinti švelnumą su aiškiomis ribomis, nes būtent tokioje aplinkoje šuo atsiskleidžia geriausiai. Jo budrumas ir teritorijos pojūtis suteikia namams saugumo jausmą, o ramus elgesys namuose leidžia mėgautis harmoningais santykiais. Škotų terjeras nėra impulsyvus ar paviršutiniškas augintinis, jis labiau tinka tiems, kurie vertina charakterį ir asmenybę. Pasirinkus šią veislę, į namus ateina ne tik šuo, bet ir tvirtas, orus bei ilgametis šeimos draugas.