Vipetas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Vipetas (whippet) buvo išvestas XIX amžiuje Anglijoje, pramonės revoliucijos laikotarpiu, kai sparčiai augo darbininkų miestai ir formavosi naujos laisvalaikio tradicijos. Šiaurės Anglijos regionuose gyvenę darbininkai ieškojo greito, bet mažesnio ir lengviau išlaikomo šuns nei anglų kurtas. Pagrindinis tikslas buvo sukurti kompaktišką, ekonomišką, tačiau itin greitą lenktyninį ir smulkių gyvūnų medžioklei tinkamą šunį. Veislė formuota kryptingai kryžminant anglų kurtus su mažesniais vietiniais terjerų tipo šunimis, o kai kuriuose šaltiniuose minima ir italų kurtų įtaka. Tokiu būdu buvo siekiama išlaikyti maksimalų sprinto greitį, bet sumažinti kūno dydį ir išlaikymo sąnaudas. Selekcijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas sprogstamam startui, gebėjimui greitai pasiekti didelį greitį ir staigiai keisti kryptį. Vipeto kūno sandara buvo formuojama taip, kad šuo galėtų išnaudoti lankstų stuburą ir gilią krūtinę efektyviam kvėpavimui bėgimo metu. Ilgos, sausos kojos ir “aerodinamiškas” kūnas leido jam tapti viena greičiausių veislių pagal dydį. Šie šunys buvo plačiai naudojami neoficialiose lenktynėse ir triušių gaudynėse, kurios buvo populiarios tarp darbininkų bendruomenių. Skirtingai nei didesni kurtai, vipetai buvo pritaikyti gyventi miesto sąlygomis, todėl atrankoje buvo vertinamas ir ramesnis elgesys namuose. Veislė nebuvo kuriama sargybai ar apsaugai, nes jos funkcija buvo paremta regėjimu ir greitu reagavimu į judantį grobį. XIX amžiaus pabaigoje vipetas pradėtas oficialiai registruoti kaip atskira veislė. 1891 metais Anglijoje buvo patvirtintas pirmasis veislės standartas. XX amžiaus pradžioje vipetai išplito Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kur tapo populiarūs sportinėse lenktynėse. Nors laikui bėgant jie įsitvirtino ir kaip šeimos augintiniai, jų fizinės savybės išliko beveik nepakitusios. Selekcija toliau buvo orientuota į greitį, eleganciją ir proporcingą sudėjimą. Vipetai išlaikė stiprų medžioklinį instinktą ir gebėjimą dirbti pagal regėjimą. Veislė buvo kuriama sąmoningai, siekiant aiškios sportinės ir medžioklinės paskirties. Būtent kryptingas darbininkų klasės veisimas nulėmė jos išskirtinį tipą ir funkciją. Šiandien vipetas išlieka sportiškas, bet kartu švelnus ir žmogui artimas šuo. Tai veislė, kurios istoriją formavo ne aristokratų dvarai, o paprastų žmonių poreikis turėti greitą, praktišką ir ištvermingą lenktyninį partnerį.
Vipetas: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: švelnus, tylus, draugiškas, jautrus, ištikimas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininko, mėgsta artumą.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria, bet reikia mokyti vaikus švelniai bendrauti.
Santykiai su kitais gyvūnais: draugiškas, bet gali vytis smulkius gyvūnus.
Gyvenimo sąlygos: tinka butui, svarbu užtikrinti kasdienį pasivaikščiojimą.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: odos pažeidimai, širdies ligos (retai), jautrumas anestetikams.
Priežiūra: trumpas kailis – labai paprasta priežiūra, pakanka perbraukti šepečiu.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: subalansuota mityba, reikia stebėti svorį, nes gali būti linkę per daug suliesėti arba priaugti svorio.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – greitai mokosi, bet reikia švelnaus tono.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta sprintus, bet taip pat daug ilsisi.
Protinė stimuliacija: vidutinė – mėgsta žaislus ir paprastas užduotis.
Lojimas: labai žemas – viena tyliausių veislių.
Kam tinka vipetas?
Vipetas puikiai tinka miesto gyventojams, nes namuose elgiasi ramiai, yra švarus ir nereikalauja sudėtingos kailio priežiūros. Tai šuo, kuris labai vertina artimą ryšį su žmogumi, todėl geriausiai jaučiasi ten, kur gali būti tikras šeimos narys ir daug laiko praleisti kartu. Nors jis mėgsta trumpus, greitus bėgimus ar aktyvius pasivaikščiojimus, kasdienybėje dažnai yra tylus ir santūrus. Vis dėlto dėl stipraus grobio instinkto vipetas gali netikti namams su smulkiais gyvūnais ir nebus geras pasirinkimas ieškantiems sarginio šuns. Jam taip pat svarbi šiluma, todėl šaltame klimate būtina užtikrinti tinkamą apsaugą ir jaukią aplinką.
Išvada
Vipetas – tai šuo, kuriame susilieja greitis ir tylus švelnumas, todėl jis gali būti ir atletiškas bėgikas, ir ramus namų palydovas. Jo elegantiškas kūnas slepia jautrią, prie žmogaus stipriai prisirišančią prigimtį, kuri labiausiai atsiskleidžia artimame kasdieniniame bendravime. Nors lauke jis gali akimirksniu įsibėgėti, namuose dažnai renkasi jaukią vietą šalia šeimininko ir vertina ramų buvimą kartu. Šiai veislei svarbus ne tik fizinis aktyvumas, bet ir emocinis ryšys, todėl ji geriausiai jaučiasi ten, kur laikoma tikru šeimos nariu. Dėl plono kailio vipetui reikia apsaugos nuo šalčio, tačiau mainais jis nereikalauja sudėtingos priežiūros ar intensyvaus fizinio krūvio. Tinkamai socializuotas jis tampa švelniu, kantriu ir subalansuotu draugu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tai pasirinkimas tiems, kurie ieško elegantiško, jautraus ir kartu sportiško šuns, galinčio suteikti namams ramybės ir kasdieniam gyvenimui lengvumo pojūtį.