Vokiečių didysis spanielis

Vokiečių didysis spanielis – išsamus veislės aprašymas

Įžanga

Vokiečių didysis spanielis (large munsterlander) susiformavo Vokietijoje XIX amžiuje, kai medžiotojams tapo akivaizdu, kad reikia universalaus šuns, gebančio dirbti tiek laukuose, tiek miškuose ir prie vandens telkinių. Tuo laikotarpiu Vakarų Vokietijos, ypač Miunsterlando regione, buvo paplitę įvairūs ilgaplaukiai paukštšuniai, tačiau jų tipas nebuvo vienodas ir trūko aiškios selekcijos krypties. Medžioklė buvo svarbi tiek dvarų savininkams, tiek miestų inteligentijai, todėl šuo turėjo būti ne tik darbingas, bet ir patikimas ilgose medžioklėse. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį surasti grobį pagal kvapą, jį parodyti, išbaidyti ir vėliau tiksliai parnešti sumedžiotą paukštį ar žvėrį. Veislės formavimasis siejamas su juodai baltais ilgaplaukiais vokiečių paukštšuniais, kurie iš pradžių buvo laikomi mažiau pageidaujama spalvine atmaina. XX amžiaus pradžioje šie šunys buvo kryptingai atskirti ir pradėti veisti kaip savarankiška linija. Veisimo procese dalyvavo ilgaplaukiai vokiečių paukštšuniai, glaudžiai susiję su mažuoju Miunsterlando spanieliu, taip pat buvo naudojami kai kurie vokiečių trumpaplaukio pointerio ir seterių tipo šunys, siekiant sustiprinti uoslę bei darbo stilių. Atrankoje svarbiausias kriterijus buvo darbinės savybės, o ne išorinis įspūdis. Buvo vertinamas gebėjimas dirbti vandenyje, nes medžioklė dažnai vykdavo prie ežerų ar pelkių. Šuo turėjo būti pakankamai ištvermingas, kad galėtų dirbti visą dieną be ryškaus nuovargio. Taip pat buvo siekiama išlaikyti subalansuotą temperamentą, kad jis galėtų ramiai laukti komandos ir staigiai reaguoti tinkamu momentu. Per daug impulsyvūs ar pernelyg agresyvūs individai nebuvo naudojami tolesniam veisimui. Didysis spanielis turėjo gebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek glaudžiai bendradarbiaudamas su medžiotoju. Tokia pusiausvyra tarp iniciatyvos ir paklusnumo buvo laikoma esmine veislės savybe. Tankus, vidutinio ilgio kailis buvo išlaikytas tam, kad apsaugotų šunį nuo šalčio, lietaus ir tankios augmenijos. Vokietijos klimatas, pasižymintis drėgnais rudenimis ir šaltomis žiemomis, darė tiesioginę įtaką fizinių savybių formavimuisi. XX amžiaus pradžioje buvo įkurti pirmieji veislės klubai, kurie apibrėžė aiškesnius standartus ir darbo bandymų reikalavimus. Šie bandymai tapo privaloma sąlyga veisimui, todėl buvo išsaugotas aukštas darbingumo lygis. Veislė oficialiai pripažinta kaip atskira nuo mažojo Miunsterlando spanielio, nors jų kilmė išlieka artima. Nuo pat pradžių ji buvo kuriama ne parodoms, o praktiniam darbui medžioklėje. Net ir šiandien didysis spanielis išlaiko universalumo reputaciją ir yra vertinamas kaip patikimas medžiotojo partneris. Tai kryptingai suformuota veislė, atsiradusi Vokietijoje XIX–XX amžių sandūroje, selektyviai atrenkant ir kryžminant ilgaplaukius vokiečių paukštšunius bei giminingas darbines linijas, siekiant sukurti ištvermingą, protingą ir įvairioms sąlygoms pritaikytą medžioklinį šunį.

Vokiečių didysis spanielis: veislės charakteristika

Dydis: didelis
Temperamentas: ištikimas, ramus, energingas, paklusnus, socialus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs, myli visus šeimos narius, noriai bendrauja ir mėgsta būti šalia žmonių.
Santykiai su vaikais: labai gerai sutaria – kantrus, švelnus, žaismingas.
Santykiai su kitais gyvūnais: gerai sutaria su kitais šunimis, bet dėl medžioklinio instinkto gali persekioti smulkius gyvūnus.
Gyvenimo sąlygos: idealiausia gyventi name su kiemu arba užmiestyje. Tinka aktyviai šeimai, kuri gali užtikrinti judėjimą ir veiklą.

Sveikata ir priežiūra

Vidutinė gyvenimo trukmė: 11–14 metų
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, ausų infekcijos, odos alergijos.
Priežiūra: ilgas, tankus kailis – reikia šukuoti bent 2–3 kartus per savaitę, ypač po aktyvios veiklos gamtoje. Taip pat reikia reguliariai valyti ausis.
Seilėjimasis: minimalus
Hipoalerginis: ne
Maisto poreikiai: subalansuota, aukštos kokybės mityba, ypač aktyviems šunims – būtinas baltymų ir energijos kiekio balansas.

Dresūra ir aktyvumas

Dresūros sudėtingumas: lengvas – šuo nori dirbti su žmogumi, lengvai išmoksta komandų ir reaguoja į švelnią lyderystę.
Fizinis aktyvumas: aukštas – reikia daug judėjimo: bėgiojimo, pasivaikščiojimų, žaidimų. Mėgsta vandenį ir ilgus žygius.
Protinė stimuliacija: aukšta – patinka užsiėmimai, žaidimai, paklusnumo ir uoslės treniruotės.
Lojimas: vidutinis – paprastai loja norėdamas įspėti arba kai nuobodžiauja.

Kam tinka vokiečių didysis spanielis?

Vokiečių didysis spanielis labiausiai tinka žmonėms, kurie gyvena aktyviai ir gali kasdien skirti laiko ilgiems pasivaikščiojimams, žygiams ar darbui gamtoje. Tai puikus pasirinkimas medžiotojams arba šeimoms, gyvenančioms name su kiemu, kur šuo gali laisvai judėti ir išlieti energiją. Dėl savo draugiško ir subalansuoto charakterio jis gerai sutaria su vaikais bei kitais šunimis, tačiau jam būtina nuosekli dresūra ir aiškios taisyklės. Ši veislė netiks pasyviai gyvenantiems ar neturintiems laiko kasdieniam fiziniam bei protiniam užimtumui, taip pat tiems, kurie nenori reguliariai prižiūrėti kailio ir ausų. Geriausiai jis jaučiasi ten, kur gali būti ne tik augintinis, bet ir tikras partneris veikloje bei nuolatiniame ryšyje su savo žmogumi.

Išvada

Vokiečių didysis spanielis – tai šuo, kuriame dera darbinė aistra ir tikras šeimos švelnumas. Jis ne tik ieško užduočių, bet ir nuoširdžiai ieško žmogaus artumo, todėl geriausiai jaučiasi būdamas visų veiklų centre. Ši veislė spinduliuoja energiją lauke, tačiau namuose geba nurimti ir tapti ramiu, meiliu šeimos nariu. Didysis spanielis džiugina savo protu, greita reakcija ir natūraliu noru bendradarbiauti. Tinkamai auklėjamas jis tampa patikimu partneriu tiek medžioklėje, tiek kasdieniuose nuotykiuose. Nors jam reikia judėjimo ir priežiūros, už tai jis atsidėkoja ištikimybe ir nuoširdžiu ryšiu su šeima. Tai veislė žmonėms, kurie nori ne tik augintinio, bet aktyvaus, šilto ir gyvenimą praturtinančio draugo.