Danų-švedų fermerio šuo – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Danų-švedų fermerio šuo (Danish-Swedish farmdog) susiformavo Danijos ir pietinės Švedijos kaimo regionuose XVII–XVIII amžiuje, kai smulkiuose ūkiuose reikėjo universalaus ir patikimo pagalbininko. Ši veislė nebuvo kuriama aristokratų ar parodų entuziastų, ją formavo kasdieniai ūkininkų poreikiai ir praktinė patirtis. Pagrindinis tikslas buvo išvesti nedidelį, bet tvirtą šunį, galintį naikinti graužikus, saugoti kiemą ir perspėti apie svetimus. Fermerio šuo turėjo būti pakankamai greitas, kad pagautų žiurkes tvartuose, ir pakankamai budrus, kad laiku sureaguotų į pavojų. Veislė formavosi kryžminant vietinius Skandinavijos ūkinius šunis su foksterjerų tipo terjerais ir pinčerių linijomis, siekiant išgauti vikrumą, drąsą ir aštrią reakciją. Šie kryžminimai nebuvo orientuoti į išvaizdos vienodumą, nes svarbiausia buvo darbingumas ir ištvermė. Atrankoje buvo vertinamas gebėjimas dirbti visą dieną be nuovargio ir išlikti susikaupusiam triukšmingoje ūkio aplinkoje. Agresyvūs ar pernelyg bailūs šunys nebuvo paliekami veisimui, nes reikėjo stabilaus ir prognozuojamo charakterio. Fermerio šuo turėjo gebėti gyventi šalia žmonių, dažnai dalintis erdve su vaikais ir kitais gyvūnais. Todėl buvo išlaikomas draugiškumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie situacijų. Šuo turėjo būti kompaktiškas, kad galėtų judėti siaurose erdvėse, bet kartu pakankamai tvirtas kasdieniam darbui. Skandinavijos klimatas reikalavo atsparumo šalčiui ir drėgmei, todėl selekcijoje išliko tik stipriausi individai. Veislė buvo kuriama kaip tikras universalus ūkio šuo, galintis atlikti kelias funkcijas vienu metu. XIX amžiuje tokie šunys buvo paplitę beveik kiekviename mažesniame ūkyje Danijoje ir Švedijoje. Ilgą laiką jie nebuvo laikomi atskira veisle, o tiesiog praktišku vietiniu ūkiniu šunimi. Tik XX amžiaus pabaigoje buvo imtasi sistemingai aprašyti ir išsaugoti tipinius šios veislės bruožus. Tuo metu selekcija buvo orientuota į istorinio tipo atkūrimą ir išlaikymą. Nepaisant oficialaus pripažinimo, pagrindinė veislės paskirtis išliko ta pati – būti naudingu žmogui. Fermerio šuo niekada nebuvo kuriamas vien dekoratyvumui ar madingai išvaizdai. Jo kūno sandara, energija ir budrumas yra tiesioginis daugelio kartų praktinės atrankos rezultatas.
Danų-švedų fermerio šuo: veislės charakteristika
Dydis: mažas
Temperamentas: draugiškas, gyvybingas, ištikimas, budrus, smalsus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs, mėgsta bendravimą.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria, švelnus ir žaismingas.
Santykiai su kitais gyvūnais: sutaria, bet turi medžioklės instinktą.
Gyvenimo sąlygos: tinka tiek kaimui, tiek miestui.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų
Dažniausios sveikatos problemos: rimtų beveik nėra.
Priežiūra: trumpas kailis, pakanka šukuoti kartą per savaitę.
Seilėjimasis: minimalus
Hipoalerginis: ne
Maisto poreikiai: subalansuota mityba, linkęs persivalgyti.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: lengva – noriai mokosi, mėgsta užduotis.
Fizinis aktyvumas: vidutinis–aukštas – būtini pasivaikščiojimai ir žaidimai.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta protines užduotis.
Lojimas: vidutinis – loja perspėdamas.
Kam tinka danų-švedų fermerio šuo?
Danų–švedų fermerio šuo labiausiai tinka žmonėms, kurie nori nedidelio, bet energingo ir universalaus augintinio, pasirengusio dalyvauti kasdienėje veikloje. Jis puikiai jaučiasi šeimose su vaikais ar aktyviais suaugusiaisiais, nes mėgsta žaidimus, judėjimą ir nuolatinį bendravimą. Ši veislė gali gyventi ir bute, jei gauna pakankamai fizinės bei protinės veiklos, tačiau dar geriau atsiskleidžia name su kiemu ar ūkyje, kur gali išnaudoti savo instinktus. Dėl proto ir noro bendradarbiauti fermerio šuo tinka net pradedantiesiems, jei šie pasirengę skirti laiko dresūrai ir užimtumui. Vis dėlto jis netiks ieškantiems visiškai ramaus, mažai dėmesio reikalaujančio šuns, nes be veiklos gali tapti pernelyg aktyvus ar nuobodžiaujantis.
Išvada
Danų–švedų fermerio šuo – tai nedidelis, bet charakteriu stiprus augintinis, kuriame dera gyvumas ir nuoširdus prisirišimas prie žmogaus. Jo energija ir smalsumas primena, kad ši veislė gimė iš realaus darbo ir kasdienės atsakomybės. Nors šiandien jis dažnai gyvena kaip šeimos šuo, jo budrumas ir natūralus instinktas būti naudingu niekur nedingo. Tai šuo, kuris nori ne tik būti šalia, bet ir turėti aiškią vietą jūsų gyvenime. Gavęs pakankamai veiklos ir dėmesio, jis tampa subalansuotu, džiaugsmingu ir labai lojaliu draugu. Danų–švedų fermerio šuo yra pasirinkimas tiems, kurie vertina tikrą partnerystę su augintiniu, o ne tik ramų buvimą šalia.