Katės pojūčiai ir instinktai – kodėl jos atrodo mistiškos?
Katės visada turėjo reputaciją kaip paslaptingi gyvūnai, galintys pajausti tai, kas žmogui nematoma. Senovės žmonės jas laikė magijos ir mistikos simboliais, tikėdami, kad jos turi antgamtinių galių. Iki šių dienų daugelis šeimininkų pasakoja istorijas, kaip katės elgėsi neįprastai prieš nelaimes. Apie kitą įdomų kačių elgesį skaitykite straipsnyje Kodėl katės murkia?. Vieni tikina, kad katės turi „šeštąjį pojūtį“, kiti mano, jog jos tiesiog turi labai gerai išvystytus jutimo organus. Katės turi išskirtinę klausą, leidžiančią girdėti garsus, kurių žmogus negirdi. Jos taip pat jaučia vibracijas, kurios signalizuoja apie artėjančius pokyčius aplinkoje. Kai kurie šeimininkai yra pastebėję, kad katė tapo nerami prieš žemės drebėjimą. Tai atrodo tarsi pranašystė, bet iš tikrųjų tai yra jautrūs receptoriai. Katės instinktai išliko iš laukinės gamtos. Gamtoje gebėjimas pajausti pavojų reiškė išgyvenimą. Štai kodėl jos dažnai elgiasi taip, lyg žinotų daugiau nei mes. Jos rega taip pat yra ypatinga – katės geriau mato prieblandoje ir aptinka menkiausius judesius. Toks gebėjimas leidžia reaguoti į aplinką daug greičiau nei žmogui. Kai šeimininkui atrodo, kad katė „numatė“ audrą, ji iš tiesų pajuto oro slėgio pokytį. Katės uoslė taip pat yra daug stipresnė nei žmogaus. Jos gali užuosti net menkiausius dūmų ar dujų kvapus. Kai kuriais atvejais būtent katės elgesys išgelbėjo šeimininkų gyvybę. Jos pradeda bėgioti, miaukti ar slėptis, kai užuodžia pavojų. Tai atrodo kaip mistika, bet yra biologija. Tokie pojūčiai padeda katei būti budriai. Jos iš prigimties yra medžiotojos ir turi gebėjimą greitai reaguoti. Kai kurie žmonės šį jautrumą pavadino antgamtiniu. Tačiau iš tikrųjų tai tik puikiai suderinti instinktai. Katės nuolat stebi savo aplinką. Net ramiai gulėdamos jos reaguoja į garsus ar judesius. Tai dar viena priežastis, kodėl atrodo, kad jos turi ypatingų galių. Jų elgesys prieš nelaimes dažnai sutampa su realiais įvykiais. Tokie sutapimai ir sukūrė legendą, kad katės gali numatyti nelaimes. Tačiau mokslininkai paaiškina tai paprastai – jautrūs jutimo organai. Vis dėlto žmonėms patinka manyti, kad katės turi daugiau nei tik fizinius pojūčius. Mistika visada traukė žmogų.
Mitai apie kačių gebėjimą jausti nelaimes
Per istoriją susiformavo daugybė mitų, susijusių su kačių gebėjimu numatyti nelaimes. Vienas iš jų – kad katės jaučia mirtį. Pasakojama, kad katės dažnai atsigula šalia mirštančių žmonių, todėl atsirado įsitikinimas, jog jos geba atpažinti artėjančią pabaigą. Viduramžiais buvo tikima, kad katės turi ryšį su antgamtinėmis jėgomis. Tai lėmė, kad jas dažnai siejo su raganomis ir mistika. Kai kurie mitai teigia, kad katės gali pamatyti dvasių pasaulį. Žmonės pasakojo, kad jų katė staiga pradėjo žiūrėti į tuštumą ir šnypšti, tarsi matytų kažką nematomo. Tai sukūrė legendą, kad katės gali jausti blogąsias dvasias. Dar vienas populiarus mitas – kad katės išeina iš namų prieš gaisrą. Pasakojama, kad jų dingimas yra ženklas apie nelaimę. Tačiau realybėje jos greičiau užuodžia dūmus ar girdi traškesį. Yra ir tikėjimas, kad katės gali apsaugoti namus nuo nelaimių. Kai kurios kultūros laikė jas gyvų talismanų. Japonijoje maneki-neko, arba mojuojanti katė, yra laimės ir apsaugos simbolis. Mitai taip pat pasakoja, kad katės gali atskirti „gerus“ ir „blogus“ žmones. Kai kurios istorijos sako, kad katė vengė žmogaus, kuris vėliau pasirodė esąs pavojingas. Visa tai atrodo įspūdinga, bet dažniausiai tai yra sutapimai. Katės elgesys priklauso nuo jų instinktų ir aplinkos. Jos gali tapti neramios dėl įvairių priežasčių, kurios neturi nieko bendro su antgamtiniais reiškiniais. Vis dėlto šie mitai išliko, nes žmonės mėgsta mistiką. Jie ieško prasmės netikėtuose įvykiuose. Katės tam idealiai tinka, nes jų elgesys kartais atrodo nepaaiškinamas. Taip gimsta nauji pasakojimai ir legendos.
Moksliniai paaiškinimai: kaip katės reaguoja į aplinką
Mokslininkai aiškina, kad kačių elgesys prieš nelaimes yra glaudžiai susijęs su jų pojūčiais. Katės turi vibracijų receptorius, leidžiančius joms užfiksuoti menkiausius žemės judesius. Tai paaiškina, kodėl jos tampa neramios prieš žemės drebėjimus. Jos taip pat jaučia oro slėgio pokyčius, todėl gali reaguoti į artėjančias audras. Katės klausos diapazonas yra daug platesnis nei žmogaus. Jos girdi garsus, kuriuos skleidžia technika ar signalizacija, dar prieš mums juos pastebint. Katės taip pat turi labai stiprią uoslę. Jos gali užuosti dūmus, dujas ar net cheminius pokyčius ore. Todėl atrodo, kad jos iš anksto jaučia pavojų. Katės taip pat pastebi šeimininko elgesio ir kūno pokyčius. Jos jautriai reaguoja į emocijas ir stresą. Tai reiškia, kad kai žmogus nerimauja, katė tampa nerami kartu. Remiantis National Geographic, katės geba užfiksuoti subtilius aplinkos pokyčius, kurie žmonėms nepastebimi. Tai paaiškina, kodėl jos atrodo mistiškos. Jų instinktai yra išlikę iš laukinės gamtos. Šie instinktai padeda išgyventi. Katės geba labai greitai sureaguoti į pavojų. Todėl šeimininkams atrodo, kad jos pranašauja nelaimes. Iš tiesų jos tiesiog turi labai jautrią pojūčių sistemą. Tai yra mokslinis paaiškinimas, kuris paneigia daugybę mitų. Vis dėlto tai nereiškia, kad katės elgesys nėra svarbus. Atvirkščiai, jų jautrumas gali tapti signalų šaltiniu šeimininkui. Todėl kai kurie jų veiksmai iš tiesų gali būti įspėjimas.
Katės ir žmogaus emocijos – ar jos jaučia nelaimę iš mūsų?
Katės yra labai jautrios savo šeimininko emocijoms. Jos gali pastebėti net menkiausius nuotaikos pokyčius. Kai žmogus nerimauja, katė gali tapti nerami arba, priešingai, glaustytis ir murkti. Tai nereiškia, kad katė numato nelaimę. Ji tiesiog reaguoja į šeimininko kūno kalbą ir kvapus. Katės užuodžia hormonų pokyčius žmogaus organizme. Pavyzdžiui, padidėjus kortizolio kiekiui streso metu, katė gali jausti, kad kažkas negerai. Tai sukuria įspūdį, kad ji žino apie nelaimę. Kai kurios istorijos pasakoja, kaip katės neatsitraukė nuo sergančio šeimininko. Tai sustiprino įsitikinimą, kad jos jaučia ligą ar mirtį. Tačiau mokslas paaiškina, kad jos tiesiog pastebi elgesio ir kvapo pokyčius. Žmogus, kuris serga, skleidžia kitokius kvapus. Katė tai pastebi. Katės taip pat reaguoja į balso toną. Jei žmogus kalba pakeltu tonu, katė gali išsigąsti ar pasislėpti. Tai dar vienas pavyzdys, kaip jos interpretuoja mūsų emocijas. Tokie veiksmai atrodo kaip gebėjimas numatyti nelaimę, bet iš tiesų tai empatijos forma. Katės moka „skaityti“ savo šeimininką. Jos yra stebėtojos ir labai gerai perpranta aplinką. Todėl atrodo, kad jos jaučia daugiau nei kiti gyvūnai.
Kada kačių elgesys iš tiesų gali būti įspėjimas?
Nors dauguma pasakojimų apie kačių gebėjimą numatyti nelaimes yra paremti mitais, kai kurie jų elgesio pokyčiai tikrai gali būti įspėjimas. Jei katė staiga tampa labai nerami be aiškios priežasties, tai gali reikšti, kad ji pastebėjo aplinkos pokyčius. Jei namuose yra dujų nuotėkis, katė gali pradėti bėgioti, miaukti ar slėptis. Tokiu atveju jos elgesys yra realus signalas. Jei prieš audrą katė ieško slėptuvės, tai rodo jos jautrumą oro slėgiui. Tai nėra antgamtinis gebėjimas, o biologinis instinktas. Katės taip pat reaguoja į žemės drebėjimus. Jos jaučia vibracijas, kurios žmogui dar nepastebimos. Todėl atrodo, kad jos numatė nelaimę. Šeimininkams svarbu mokėti atskirti sutapimus nuo realių signalų. Jei katė elgiasi neįprastai, verta patikrinti aplinką. Tai gali būti pavojus, kurį ji pastebėjo. Tačiau ne kiekvienas katės veiksmas reiškia nelaimę. Ji gali būti nerami dėl triukšmo, naujo kvapo ar streso. Tik derinys su kitais aplinkos pokyčiais leidžia spręsti, ar tai įspėjimas. Todėl katės elgesį reikia vertinti atsargiai.
Pabaigai
Katės iš tiesų yra ypatingai jautrios aplinkai ir šeimininko emocijoms. Tai sukuria įspūdį, kad jos gali numatyti nelaimes. Tačiau mokslas aiškina, jog jų elgesį lemia instinktai ir išvystyti pojūčiai. Mitai apie kačių gebėjimą matyti dvasių pasaulį ar numatyti mirtį yra įdomūs, bet neturi mokslinio pagrindo. Vis dėlto kai kurie jų elgesio pokyčiai gali būti realūs įspėjimai. Katės gali pirmos pastebėti dūmus, dujas, oro slėgio pokyčius ar vibracijas. Todėl jų reakcija kartais iš tiesų apsaugo šeimininkus. Tai nereiškia, kad jos turi antgamtinių galių. Tai reiškia, kad jos yra nuostabiai prisitaikę gyvūnai. Šeimininkui svarbu stebėti savo katę ir atkreipti dėmesį į jos signalus. Jie gali padėti išvengti pavojų. Katės yra ne tik draugės, bet ir budrios stebėtojos. Jų gebėjimas pastebėti aplinką yra jų stiprybė. Todėl verta jas vertinti ir saugoti. Galbūt jos neturi magijos, bet jų pojūčiai yra tokie aštrūs, kad žmonėms atrodo antgamtiniai.
