Kodėl būtina iš anksto pasiruošti kelionei su augintiniu?
Planuojant kelionę su šunimi ar kate, labai svarbu suvokti, kad tai nėra tik spontaniškas sprendimas – tam reikia laiko, atsakomybės ir tinkamo pasiruošimo. Daugelis šeimininkų galvoja, kad pakanka tik transportavimo dėžės, vandens ir maisto, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į dokumentus, be kurių augintinis negalės kirsti sienos. Planuojant kelionę su augintiniu, svarbu nepamiršti, kokie šunų skiepai yra būtini ir kaip jie prisideda prie saugumo bei sklandaus pasiruošimo išvykai. Europos Sąjungos viduje kelionės sąlygos yra šiek tiek paprastesnės, tačiau net ir čia galioja tam tikri apribojimai, kurių nepaisymas gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Ne ES šalyse taisyklės dar griežtesnės, todėl šeimininkas turi pasirūpinti papildomais sertifikatais, veterinaro patvirtinimais ir net kraujo tyrimais. Šunys ir katės kelionėse gali patirti didelį stresą, todėl reikia pasirūpinti jų emocine būsena – ramybės užtikrinimu, tinkamu narvu ar dėže, pažįstamais žaislais. Šeimininko pareiga yra iš anksto suplanuoti visą procesą – nuo paso ar sertifikato gavimo iki tinkamų transportavimo priemonių. Kiekviena šalis gali turėti papildomų reikalavimų, todėl svarbu ne tik pasikliauti bendromis taisyklėmis, bet ir patikrinti konkrečios šalies ambasados informaciją. Jei pasiruošimas bus atmestinis, pasienyje gali tekti susidurti su rimtomis pasekmėmis: gyvūno neįleidimu, baudomis ar net karantino reikalavimu. Štai kodėl kelionės su augintiniu planavimas yra procesas, kuriam reikia skirti pakankamai laiko. Gyvūno gerovė turi būti šeimininko prioritetas, nes kelionės metu jis yra visiškai priklausomas nuo žmogaus sprendimų. Net ir trumpa kelionė į kaimyninę Lenkiją gali tapti išbandymu, jei dokumentai neparuošti tinkamai. Todėl svarbiausias patarimas – nepradėti ruoštis paskutinę minutę. Šuo ar katė, kaip ir žmogus, turi individualių poreikių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tinkamas pasiruošimas užtikrina ne tik sklandžią kelionę, bet ir emocinę ramybę šeimininkui. Augintinis yra šeimos narys, todėl jo saugumas kelionėje turi būti toks pat svarbus kaip ir žmonių.
Kelionės su augintiniu taisyklės Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje kelionės su augintiniu taisyklės yra aiškiai reglamentuotos, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau svarbu žinoti detales. Kiekvienam šuniui, katei ar net šeškui privaloma turėti Europos Sąjungos augintinio pasą, kurį išduoda įgalioti veterinarai. Pasas galioja tik tuo atveju, jei gyvūnas yra paženklintas mikroschema, atitinkančia ISO standartą. Skiepai nuo pasiutligės yra privalomi, o pirmą kartą vakcinuotam gyvūnui būtina palaukti 21 dieną, kol vakcina įsigalios. Jei vakcinos tęsiamos laiku, papildomo laukimo nereikia. Kai kurios šalys turi papildomų reikalavimų: Suomija, Airija ir Malta reikalauja, kad šunys būtų gydomi nuo kaspinuočių prieš atvykstant. Kelionė automobiliu ES viduje paprastai būna paprastesnė – dažniausiai pakanka paso, tačiau lėktuvų ar traukinių kompanijos gali turėti savo taisykles. Katėms būtina turėti tinkamą transportavimo dėžę, atitinkančią standartus, o šunims – antsnukį viešose vietose. Nors ES viduje nėra taikomi karantino reikalavimai, dokumentų tikrinimas pasienyje yra įprastas, todėl būtina įsitikinti, kad visi įrašai paso viduje būtų tvarkingi. Oficialias taisykles galite rasti Europos Komisijos puslapyje. Šeimininkai dažnai daro klaidą manydami, kad ES viduje kelionės yra visiškai laisvos, bet taip nėra – gyvūnų judėjimas yra griežtai kontroliuojamas. Gyvūno pasas turi būti nuolat atnaujinamas, o veterinaro antspaudai bei parašai – aiškiai įskaitomi. Jei dokumentai netvarkingi, gyvūnas gali būti neįleistas net ir į kaimyninę šalį. Be to, kai kurios šalys riboja tam tikrų šunų veislių įvežimą, todėl tai taip pat reikia išsiaiškinti iš anksto. Šunims kelionės dažnai būna įdomios, bet šeimininkas privalo užtikrinti, kad jos būtų saugios. Katėms kelionės gali būti itin stresinės, todėl reikia pasirūpinti raminančia aplinka. ES taisyklės užtikrina bendrą sistemą, bet atsakomybė tenka šeimininkui. Jei laikysitės visų reikalavimų, kelionė bus sklandi ir be netikėtumų.
Kelionės su augintiniu į ne ES šalis
Keliaujant į ne ES šalis, reikalavimai tampa griežtesni ir sudėtingesni. Pavyzdžiui, vykstant į Jungtinę Karalystę, gyvūnui būtinas Animal Health Certificate, kuris išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų iki kelionės. Taip pat privaloma mikroschema ir galiojanti pasiutligės vakcina. JK reikalauja, kad šuo būtų gydytas nuo kaspinuočių 24–120 valandų prieš atvykimą. Norvegija, nors ir glaudžiai susijusi su ES, taip pat turi specifinius reikalavimus – į šalį leidžiama įvežti tik tam tikrus gyvūnus, o jie turi būti gydyti nuo parazitų. Šveicarija laikosi panašių taisyklių kaip ES, bet kartais reikalauja papildomų dokumentų. Turkija yra dar griežtesnė – dažnai reikia atlikti kraujo tyrimą (titraciją), patvirtinantį, kad skiepai nuo pasiutligės yra veiksmingi. Ne ES šalys dažnai reikalauja, kad gyvūnas turėtų specialų veterinaro patvirtinimą dėl sveikatos būklės. Dokumentai turi būti išduoti tam tikru laiku, todėl būtina atidžiai planuoti vizitą pas veterinarą. Jei dokumentai neatitiks reikalavimų, gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje arba net izoliuotas karantine. Katėms dažniausiai galioja tos pačios taisyklės kaip šunims, bet oro linijos gali taikyti papildomus reikalavimus. Jei kelionė planuojama į egzotiškesnes šalis, būtina pasitikrinti ambasados puslapyje, kokių papildomų dokumentų reikia. Gyvūno neįleidimas gali ne tik sugadinti kelionę, bet ir pakenkti jo sveikatai. Todėl ruošiantis kelionei į ne ES šalis, būtina pradėti planuoti likus bent keliems mėnesiams.
Dokumentai, skiepai ir mikroschema
Kelionė su augintiniu prasideda nuo dokumentų tvarkymo, ir šis procesas yra vienodai svarbus tiek šunims, tiek katėms. Mikroschema yra privalomas reikalavimas beveik visose šalyse, nes ji leidžia identifikuoti gyvūną. Mikroschema turi būti įskaitoma pagal ISO standartą, kitaip pasienio kontrolės pareigūnai jos gali neatpažinti. Jei gyvūnas paženklintas tatuiruote, ji nebegalioja – visose ES šalyse būtina mikroschema. Dokumentai galioja tik tada, kai mikroschema įdėta prieš įrašant skiepą nuo pasiutligės. Skiepas nuo pasiutligės yra pagrindinis ir privalomas visoms kelionėms. Jei skiepas atliktas pirmą kartą, reikia laukti bent 21 dieną, kol jis įsigalios. Jei skiepas buvo pratęstas laiku, papildomo laukimo nebereikia. Be pasiutligės, kai kurios šalys gali reikalauti papildomų vakcinų. Kai kuriose valstybėse būtina pateikti veterinaro patvirtinimą apie gydymą nuo parazitų. Pavyzdžiui, Airija, Malta ir Suomija privalomai reikalauja gydymo nuo kaspinuočių. Dokumentai turi būti aiškūs, be klaidų ir su veterinaro antspaudais. Jei paso įrašai bus neįskaitomi, gali kilti rimtų problemų pasienyje. ES viduje naudojamas gyvūno pasas yra universalus dokumentas. Ne ES šalyse reikia specialaus veterinarinio sertifikato, išduoto pagal tos šalies taisykles. Šis sertifikatas galioja tik ribotą laiką, todėl reikia planuoti vizitą pas veterinarą tinkamu momentu. Jei sertifikatas bus per senas, pasienyje jo nepriims. Kai kurios šalys reikalauja kraujo tyrimų, patvirtinančių vakcinos nuo pasiutligės veiksmingumą. Toks tyrimas vadinamas titracija, ir jam reikia kelių savaičių. Todėl pasiruošimą reikia pradėti iš anksto. Dokumentai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir gyvūno saugumui. Tvarkingi skiepai reiškia, kad gyvūnas yra apsaugotas nuo pavojingų ligų. Mikroschema suteikia galimybę susigrąžinti gyvūną, jei jis pasimestų. Veterinaro antspaudai užtikrina, kad visa informacija yra oficiali ir patikima. Jei gyvūno dokumentai tvarkingi, kelionė praeis sklandžiau. Pasienio kontrolė daug dėmesio skiria būtent dokumentams. Kartais gyvūnui gali būti atliktas patikrinimas, ar mikroschema atitinka paso įrašus. Jei bus neatitikimų, gyvūnas gali būti neįleistas. Dokumentų trūkumai gali reikšti grąžinimą į kilmės šalį. Tai ne tik sugadina kelionę, bet ir sukelia stresą gyvūnui. Todėl geriausia visus dokumentus pasitikrinti iš anksto. Veterinaro rekomendacijos taip pat labai svarbios. Kai kuriais atvejais rekomenduojama atlikti papildomas vakcinas, net jei jos neprivalomos. Dokumentų tvarkymas yra investicija į ramybę. Tik su tinkamais dokumentais galima keliauti be rūpesčių. Šuo ar katė su tinkamais įrašais kelionės metu bus saugūs. Mikroschema yra mažytė, bet be jos kelionė neįmanoma. Paso įrašai turi būti tikslūs, kad nebūtų nesusipratimų. Net menkiausia klaida gali sukelti problemų. Tvarkingai paruošti dokumentai – tai pagrindas bet kokiai augintinio kelionei.
Kelionė automobiliu, lėktuvu, traukiniu ar keltu
Transportavimo būdas yra vienas iš svarbiausių kelionės aspektų. Kiekviena priemonė turi savo taisykles ir reikalavimus, kuriuos būtina žinoti. Kelionė automobiliu dažniausiai yra patogiausia tiek šunims, tiek katėms. Šunys gali būti vežami specialiuose narvuose arba prisegti saugos diržais. Katėms reikalinga transportavimo dėžė, užtikrinanti saugumą. Automobilio kelionės metu būtina daryti sustojimus. Šunys turi galimybę išbėgioti, o katėms pakanka ramybės. Automobilis leidžia reguliuoti kelionės ritmą pagal gyvūno poreikius. Tačiau net ir čia yra reikalavimų – gyvūnas negali būti laisvai lakstomas automobilyje. Tai pavojinga tiek jam, tiek vairuotojui. Kelionė lėktuvu yra daug sudėtingesnė. Oro linijos turi labai griežtas taisykles. Maži augintiniai gali keliauti salone, bet tik specialiose dėžėse. Didesni gyvūnai turi keliauti bagažo skyriuje. Narvas privalo atitikti IATA standartus. Vietų gyvūnams lėktuve yra ribotas skaičius. Todėl būtina iš anksto rezervuoti vietą. Kai kurios kompanijos leidžia tik vieną ar du gyvūnus viename skrydyje. Kelionė bagažo skyriuje gali būti labai stresinė. Todėl prieš skrydį rekomenduojama pripratinti gyvūną prie narvo. Kai kuriais atvejais veterinarai rekomenduoja raminamuosius, bet tai turi būti suderinta. Traukiniu keliauti paprastai yra lengviau. Dauguma šalių leidžia gyvūnus traukiniuose. Tačiau šunims dažnai būtinas antsnukis. Katės privalo keliauti narvuose. Kai kuriose šalyse už gyvūną reikia sumokėti papildomą mokestį. Keltai turi savo taisykles. Šunys dažniausiai turi būti laikomi specialiuose voljeruose arba tam skirtose zonose. Kai kuriuose keltuose leidžiama turėti šunį šalia savęs, bet tik tam tikrose vietose. Katės keltuose visada turi būti dėžėse. Kelionės keltu metu reikia pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ramus. Transportavimo priemonės reikalauja pasiruošimo. Automobiliu patogiausia, bet reikia sustojimų. Lėktuvu kelionė gali būti ypač stresinė, todėl reikia išankstinio pasiruošimo. Traukiniu kelionė dažniausiai yra patogesnė, bet su ribojimais. Keltu kelionė priklauso nuo maršruto ir laiko trukmės. Šuo ar katė turi jaustis saugiai nepriklausomai nuo transporto. Šeimininko pareiga yra pasirūpinti visais reikalavimais. Dokumentai privalomi visur, nepriklausomai nuo priemonės. Kai kuriose transporto priemonėse tikrinami ir gyvūnų dokumentai. Todėl svarbu juos turėti visada su savimi. Kelionė transporto priemonėmis yra išbandymas tiek šeimininkui, tiek gyvūnui. Gerai pasiruošus, ji tampa daug lengvesnė.
Kaip sumažinti augintinio stresą kelionės metu
Vienas iš didžiausių iššūkių keliaujant su šunimi ar kate yra jų stresas. Gyvūnai neįprastoje aplinkoje jaučiasi nesaugiai, todėl šeimininkas privalo pasirūpinti jų komfortu. Pirmiausia, reikia naudoti pažįstamą narvą ar dėžę – jei gyvūnas prie jos pripratęs, kelionė bus lengvesnė. Antra, pravartu pasiimti mėgstamą žaislą ar antklodę, kad gyvūnas jaustųsi saugiau. Trečia, kelionės išvakarėse nerekomenduojama duoti daug maisto – geriau mažesnės porcijos. Ketvirta, galima pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų priemonių, bet jų nereikėtų naudoti be būtinybės. Penkta, kelionės metu būtina užtikrinti, kad gyvūnas turėtų prieigą prie vandens. Katėms ypač svarbu užtikrinti ramybę – triukšmas joms kelia stresą. Šunims būtini sustojimai, kad galėtų išbėgioti ir išsikrauti energiją. Jei kelionė ilga, reikia suplanuoti daugiau sustojimų. Svarbu bendrauti su gyvūnu, kalbėti ramiu balsu ir parodyti, kad jis nėra paliktas vienas. Stresas yra neišvengiamas, bet jį galima sumažinti tinkamu pasiruošimu.
Pabaigai
Augintinio kelionė yra atsakingas procesas, reikalaujantis daug pasiruošimo ir kantrybės. Nesvarbu, ar vykstate į kaimyninę Lenkiją, ar į tolimą Turkiją, taisyklės yra privalomos. ES viduje dažniausiai pakanka paso, mikroschemos ir galiojančios vakcinos nuo pasiutligės. Ne ES šalyse reikia papildomų dokumentų, kraujo tyrimų ir sertifikatų. Transporto priemonė taip pat turi didelę reikšmę – automobiliu kelionė yra patogesnė, bet lėktuvu reikia laikytis griežtų taisyklių. Gyvūno stresas kelionės metu yra didelis iššūkis, todėl būtina pasirūpinti jo komfortu. Šeimininkas turi suprasti, kad augintinis kelionėje yra visiškai priklausomas nuo jo. Tinkamai pasiruošus, kelionė gali būti ne tik saugi, bet ir maloni patirtis.
