Kodėl verta palyginti australų aviganį ir borderkolį?
Australų aviganis ir borderkolis yra dvi aktyviausios ir protingiausios šunų veislės pasaulyje. Nors jos atrodo gana panašios – vidutinio dydžio, gauruotu kailiu, su stipriu darbo instinktu – jų charakteriai ir poreikiai gali smarkiai skirtis. Šios veislės itin mėgstamos Lietuvoje tarp sporto entuziastų, ūkininkų ir žmonių, ieškančių ne tik augintinio, bet ir tikro partnerio kasdienėje veikloje. Abi veislės reikalauja daug dėmesio, laiko ir nuoseklios dresūros, todėl netinka kiekvienam šeimininkui. Be to, jų pasirinkimas dažnai kelia klausimą – kuris šuo labiau tiks šeimai, kuri ieško draugo, o kuris – žmogui, norinčiam aktyviai sportuoti ar dirbti su gyvūnais. Apie šių dviejų veislių panašumus ir skirtumus jau užsiminėme kituose straipsniuose, pavyzdžiui, apie vokiečių aviganio ir belgų aviganio malinua – šiandien panagrinėsime dar vieną įdomų derinį. Šis straipsnis padės suprasti, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp australų aviganio ir borderkolio, kokie jų privalumai ir iššūkiai, bei padės išsirinkti tinkamiausią šunį pagal šeimininko gyvenimo būdą.
Išvaizdos ir fizinės savybės
Australų aviganis yra kiek masyvesnis ir tvirtesnio sudėjimo už borderkolį. Jo svoris dažniausiai siekia 18–30 kg, o ūgis svyruoja tarp 46–58 cm ties ketera. Tai šuo, pasižymintis raumeninga struktūra ir proporcingu kūnu, suteikiančiu jam ištvermės. Borderkolis yra šiek tiek lengvesnis ir grakštesnis – jo svoris paprastai 14–20 kg, o ūgis 46–53 cm. Tai padaro jį judresniu ir greitesniu, ypač atliekant sudėtingas užduotis ar sporto rungtis. Abiejų veislių kailis yra vidutinio ilgio, dvigubas ir apsaugantis nuo įvairių oro sąlygų, tačiau australų aviganio kailis dažniau būna tankesnis ir reiklesnis priežiūrai. Spalvų gama taip pat skiriasi – australų aviganis garsėja savo „merle“ spalvomis, kurios suteikia jam išskirtinę išvaizdą. Borderkolis dažniausiai būna juodai baltas, tačiau gali pasitaikyti ir rudų, mėlynų bei kitų atspalvių. Abiejų veislių akys gali būti skirtingų spalvų, kas dažnai žavi šeimininkus ir išskiria jas iš kitų. Kalbant apie judesius, borderkolis yra lankstesnis ir labiau pritaikytas staigiems manevrams, o australų aviganis juda kiek stabiliau, su daugiau jėgos. Nors abu šunys atrodo vidutinio dydžio, jų laikysena ir kūno proporcijos gali smarkiai keisti įspūdį. Dėl to šeimininkai turėtų iš anksto apsvarstyti, ar nori energingo, vikraus sportininko, ar kiek tvirtesnio, bet taip pat labai aktyvaus draugo.
Temperamentas ir charakterio ypatybės
Australų aviganis garsėja savo draugiškumu ir ištikimybe šeimai. Jis yra šuo, kuris labai prisiriša prie šeimininko ir dažnai seka jį kiekviename žingsnyje. Borderkolis, savo ruožtu, yra ypatingai protingas ir darbštus, tačiau gali būti labiau nepriklausomas. Australų aviganis yra linkęs į švelnumą ir žaismingumą, todėl puikiai tinka šeimoms su vaikais, nors jo energija vis tiek gali būti iššūkis. Borderkolis yra šuo, kuris nuolat ieško darbo – jei šeimininkas jam nesuteiks užduočių, jis gali pradėti rastis destruktyvų elgesį, pavyzdžiui, persekioti automobilius ar kitus gyvūnus. Australų aviganiai yra kiek kantresni, bet taip pat labai budrūs – jie greitai pastebi svetimus žmones ar gyvūnus ir gali garsiai apie tai pranešti. Borderkoliai yra mažiau linkę į sargybą, tačiau jų jautrumas komandų tonui ir šeimininko emocijoms daro juos itin paklusnius. Australų aviganis dažniau siekia dėmesio ir nori būti glostomas, tuo tarpu borderkolis labiau motyvuojamas užduotimis ir mokymusi. Šie skirtumai reiškia, kad pasirinkimas priklausys nuo šeimininko – ar jis ieško šuns, kuris būtų daugiau šeimos narys ir draugas, ar darbo partneris, kuriam svarbiausia užduotys ir struktūra. Abiejų veislių temperamentas reikalauja ankstyvos socializacijos, nes kitaip jų energija gali tapti problema kasdienybėje.
Fizinio aktyvumo poreikiai
Abiejų veislių šunys yra be galo energingi, tačiau borderkolio poreikiai yra dar didesni. Jam būtina bent 2–3 valandos intensyvios veiklos per dieną – ne tik pasivaikščiojimai, bet ir protinės užduotys, dresūros pratimai, sportas. Australų aviganis taip pat mėgsta aktyvų gyvenimą, bet jam pakanka kiek mažiau struktūruotos veiklos. Ši veislė gali būti laiminga ilgais pasivaikščiojimais, žaidimais kieme ar lengvesniu sportu. Borderkolis dažnai dalyvauja šunų sporto varžybose, tokiose kaip agility ar flyball, nes jo protas ir kūnas nuolat siekia iššūkių. Australų aviganiai taip pat puikiai pasirodo šiose srityse, bet yra kiek mažiau „apsėsti“ darbo. Jei šeimininkas negali skirti daug laiko fiziniam aktyvumui, nė viena iš šių veislių nebus tinkamas pasirinkimas. Be to, jų energija gali virsti destrukcija – nuo baldų draskymo iki nuolatinio lojimo. Tiek australų aviganis, tiek borderkolis yra tinkami tik tiems žmonėms, kurie nori aktyvaus gyvenimo būdo ir kasdien gali skirti daug dėmesio šuniui. Kitu atveju šių veislių augintiniai gali jaustis nelaimingi. Energingas gyvenimo būdas yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis šeimų renkasi šiuos šunis – jie tampa ne tik augintiniais, bet ir sporto partneriais. Todėl renkantis reikia realiai įvertinti savo galimybes, nes abu šunys netoleruoja nuobodulio.
Dresūros ypatumai
Dresūra yra esminė tiek australų aviganio, tiek borderkolio gyvenimo dalis. Borderkolis laikomas protingiausia šunų veisle pasaulyje – jis perpranta naujas komandas vos po kelių pakartojimų. Tačiau ši savybė turi ir trūkumą – jis greitai nuobodžiauja, jei užduotys kartojamos per dažnai. Australų aviganis yra šiek tiek lėtesnis mokydamasis, bet jis dažnai yra kantrus ir labiau orientuotas į žmogų, todėl šeimininkams lengviau išlaikyti jo dėmesį. Borderkolis gali perimti vadovavimą, jei nejaučia aiškios hierarchijos, o tai gali būti problema nepatyrusiems šeimininkams. Australų aviganiai, priešingai, dažniau ieško bendradarbiavimo ir yra mažiau linkę dominuoti. Abu šunys mėgsta pozityvią motyvaciją – skanėstus, pagyrimus ir žaidimus. Griežtos bausmės gali juos tik išgąsdinti ir sukelti nepageidaujamą elgesį. Dresūros metu svarbu ne tik paklusnumas, bet ir užduočių įvairovė. Borderkolis mėgsta sudėtingas užduotis, kurios meta jam iššūkį, o australų aviganis labiau vertina bendrą veiklą kartu su šeimininku. Ši savybė daro abu šunis nuostabiais partneriais įvairiose veiklose – nuo ūkininkavimo iki sporto. Tačiau skirtumai tarp jų reiškia, kad borderkolis geriau tiks labai patyrusiems šeimininkams, o australų aviganis – tiems, kurie nori lengviau valdomo, bet vis tiek protingo ir darbštaus šuns.
Tinkamumas šeimai ir vaikams
Australų aviganis dažniausiai laikomas labiau šeimai tinkamu šunimi. Jis yra draugiškas, švelnus, mėgsta žaidimus su vaikais ir dažnai tampa puikiu draugu. Borderkolis taip pat gali būti nuostabus šeimos šuo, tačiau jo energija ir nuolatinis poreikis veiklai gali būti per didelis ramesniam gyvenimo būdui. Australų aviganis dažnai geba prisitaikyti prie šeimos ritmo – jei vaikai nori žaisti, jis prisijungs, jei visi ilsisi – jis kantriai laukia. Borderkolis, priešingai, gali nuolat reikalauti veiklos ir būti neramus, jei jos trūksta. Šeimos, turinčios daug energijos ir norinčios užsiimti aktyviomis veiklomis, atras borderkolyje tikrą partnerį. Australų aviganis yra tinkamesnis tiems, kurie nori šuns, subalansuojančio žaidimus su poilsiu. Abi veislės yra lojalios ir ištikimos, tačiau jų prigimtis skirtinga – vienas labiau orientuotas į darbą, kitas – į žmonių draugiją. Todėl sprendimas priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo, laiko resursų ir patirties.
Sveikata ir gyvenimo trukmė
Borderkoliai dažniausiai gyvena 12–15 metų, o australų aviganiai – apie 12–14 metų. Abu šunys yra palyginti sveiki, tačiau turi specifinių problemų, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Borderkoliai dažniau serga epilepsija ir akių ligomis, tokiomis kaip progresuojanti tinklainės atrofija. Australų aviganiai yra linkę į klubo displaziją ir taip pat gali paveldėti akių problemas. Be to, jų populiarumas „merle“ spalvos dėka lėmė, kad neatsakingas veisimas gali sukelti genetinių sutrikimų, ypač jei sukryžminami du „merle“ šunys. Abiem veislėms būtini reguliarūs veterinaro patikrinimai, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas. Jie nėra veislės, kurioms pakaktų minimalių pastangų – jų sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Tinkamai prižiūrimi, jie išlieka aktyvūs net ir vyresniame amžiuje. Tačiau svarbu suprasti, kad jų energija kartais gali slėpti ligų požymius – todėl būtina būti atidiems net ir menkiausiems elgesio pokyčiams.
Išvada
Australų aviganis ir borderkolis yra dvi veislės, kurios gali tapti nuostabiais draugais, tačiau reikalauja labai daug dėmesio. Borderkolis labiau tinka šeimininkams, ieškantiems itin protingo, nuolat darbo reikalaujančio šuns. Australų aviganis yra šiek tiek kantresnis, švelnesnis ir labiau prisitaikantis prie šeimos gyvenimo ritmo. Abu šunys yra ištikimi, energingi ir gali būti puikūs draugai, jei tik šeimininkai gali skirti pakankamai laiko jų priežiūrai, dresūrai ir fiziniam aktyvumui. Jei turite aktyvų gyvenimo būdą ir mėgstate sportą, borderkolis bus idealus pasirinkimas. Jei norite šiek tiek ramesnio, bet vis dar aktyvaus ir ištikimo šuns, australų aviganis gali būti geresnis variantas. Sprendimas priklauso tik nuo jūsų šeimos poreikių ir galimybių – abu variantai yra puikūs, jei tik pasirinkimas apgalvotas.
