Cane Corso – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Cane corso (italų mastifas) yra sena italų sarginė veislė, kurios kilmė siekia dar Romos imperijos laikus, kai šunys buvo vertinami ne pagal išvaizdą, o pagal realią naudą žmogui. Manoma, kad cane corso formavimuisi per šimtmečius didžiausią įtaką turėjo romėnų molosų tipo šunys, kilę iš senovės graikų molosų, kurie buvo kryžminami su vietiniais italų sarginiais ir ūkio šunimis. Taip pat su stambiais medžiokliniais šunimis, naudotais stambių žvėrių sulaikymui, o vėlesniais laikotarpiais veislės tipą papildomai stabilizavo Pietų Italijoje išlikę vietiniai mastifo tipo šunys, atrenkami pagal jėgą, ištvermę, savarankišką mąstymą ir gebėjimą saugoti žmogų bei jo turtą. Jų paskirtis buvo aiški – būti stipriais, ištvermingais ir paklusniais gynėjais, galinčiais apsaugoti žmogų pavojingose situacijose. Vėliau, žlugus imperijai, cane corso nepradingo, o persikėlė į kaimo vietoves, kur tapo neatsiejama ūkininkų gyvenimo dalimi. Italijos pietuose šie šunys saugojo sodybas, gyvulius, sandėlius ir padėjo varyti galvijus. Jie buvo naudojami ir medžioklėje, ypač sulaikant stambius, pavojingus gyvūnus. Veisimas vyko natūraliai, be kilmės knygų ar parodinių tikslų, todėl išliko tik patys tinkamiausi darbui šunys. Silpni, bailūs ar nevaldomi individai tiesiog nebuvo paliekami veisimui. Cane corso turėjo gebėti savarankiškai vertinti situaciją ir reaguoti tik tada, kai to tikrai reikia. Dėl to buvo kryptingai formuojamas emocinis stabilumas ir gebėjimas kontroliuoti jėgą. Šuo turėjo būti tylus, budrus ir labai atsidavęs savo šeimai. Agresija be priežasties niekada nebuvo toleruojama, nes šuo gyveno šalia žmonių ir vaikų. Ilgus šimtmečius cane corso egzistavo kaip darbinis šuo, o ne oficiali veislė. Tik XX amžiaus viduryje, keičiantis gyvenimo būdui ir nykstant kaimo ūkiams, veislė beveik išnyko. Likę šunys buvo išsibarstę atokiuose regionuose. Italų kinologų ir entuziastų dėka buvo pradėtas sąmoningas veislės atkūrimas. Jie rinko tipinius šunis iš Pietų Italijos ir pradėjo kryptingą veisimą. Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti istorinę paskirtį, o ne sukurti parodinį šunį. Buvo akcentuojamas charakteris, stabilumas ir darbinės savybės. Taip susiformavo šiuolaikinis cane corso, kuris išlaikė savo protėvių jėgą ir budrumą. Tai šuo, sukurtas saugoti, bet ne pulti. Jis gina ramiai, užtikrintai ir tik tada, kai to reikia. Cane corso istorija aiškiai parodo, kad tai ne mada, o šimtmečius formuotas žmogaus partneris.
Cane corso: veislės charakteristika
Dydis: didelis.
Temperamentas: rimtas, ramus, lojalus, protingas, savarankiškas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs – italų mastifas stipriai prisiriša prie šeimos ir nori būti jos dalimi.
Santykiai su vaikais: sutaria su vaikais, jei tinkamai socializuotas, tačiau dėl dydžio ir jėgos reikalinga priežiūra.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis – reikalinga ankstyva socializacija, ypač jei auga kartu su kitais šunimis.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su kiemu, bet gali prisitaikyti ir bute, jei gauna pakankamai aktyvumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 9–11 metų
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnės displazija, širdies ligos (kardiomiopatija), pūtimas (skrandžio užsisukimas), odos alergijos.
Priežiūra: trumpas, tankus kailis lengvai prižiūrimas – pakanka kartą per savaitę peršukuoti.
Seilėjimasis: gausus
Hipoalerginis: ne
Maisto poreikiai: reikalingas kokybiškas, baltymų turtingas maistas, ypač augimo laikotarpiu, taip pat svarbu kontroliuoti svorį, kad būtų išvengta sąnarių problemų.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – labai protingas, bet nepriklausomas, todėl reikalauja patyrusio šeimininko.
Fizinis aktyvumas: aukštas – būtini ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai ir fizinė apkrova.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta užduotis, komandas ir apsauginę veiklą.
Lojimas: vidutinis – loja, kai pastebi grėsmę, bet nėra pernelyg triukšmingas.
Kam tinka cane corso?
Cane corso labiausiai tinka patyrusiems šunų augintojams, kurie ieško ne tik patikimo sargo, bet ir giliai šeimai atsidavusio, emociškai stabilaus šuns. Ši veislė geriausiai jaučiasi gyvenant name su kiemu, kur gali judėti, stebėti aplinką ir kasdien gauti pakankamai fizinio bei protinio krūvio. Italų mastifas puikiai pritampa šeimoje, kurioje galioja aiškios taisyklės, nuosekli dresūra ir pagarbus ryšys tarp žmogaus ir šuns. Jis netinka pradedantiesiems ar tiems, kurie negali skirti laiko kasdieniam bendravimui, auklėjimui ir aktyviam gyvenimo būdui. Cane corso taip pat nebus tinkamas pasirinkimas ieškantiems ramaus, mažai dėmesio reikalaujančio augintinio ar gyvenantiems mažame bute be galimybės užtikrinti judėjimą.
Išvada
Cane corso – tai kilnus, protingas ir saugantis šuo, kuris tinkamai auginamas tampa puikiu šeimos nariu, sargu ir ištikimu draugu. Tai ne veislė kiekvienam – jai būtinas šeimininkas, turintis patirties su dideliais ir stipraus charakterio šunimis. Šie šunys mėgsta užduotis, aktyvų gyvenimo būdą ir glaudų ryšį su savo šeima. Jie sujungia jėgą, ramybę ir ištikimybę, todėl gali būti patikimi šeimos gynėjai. Tinkamai socializuotas italų mastifas geba būti švelnus su vaikais ir atsidavęs savo šeimai. Jei galite skirti jam laiko, dėmesio ir ugdymo pastangų, šis šuo atsilygins nepalaužiamu lojalumu ir pagarba. Jo draugystė yra tokia stipri, kad ją prisiminsite visą gyvenimą.