Italų pointeris – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Italų pointeris (bracco Italiano) istorija prasideda dar Viduramžių Italijoje, kai ši šalis buvo suskirstyta į kunigaikštystes ir aristokratų valdomus regionus, kuriuose medžioklė turėjo ne tik praktinę, bet ir prestižinę reikšmę. Tuo laikotarpiu buvo ieškoma šuns, galinčio ilgai ir kantriai dirbti su paukščiais įvairiose vietovėse. Italų pointeris buvo formuojamas Šiaurės Italijoje, ypač Lombardijos ir Pjemonto regionuose. Veislė buvo kuriama siekiant suderinti ištvermę, tikslią uoslę ir ramų, paklusnų charakterį. Skirtingai nei greiti ir impulsyvūs paukštšuniai, italų pointeris turėjo dirbti apgalvotai ir metodiškai. Manoma, kad veislės formavimui didelę įtaką turėjo senieji italų skalikai. Taip pat buvo naudojami mastifų tipo šunys, kurie suteikė tvirtą kūno sandarą ir ramų temperamentą. Iš šių veislių italų pointeris paveldėjo stiprią kaulų struktūrą ir ištvermę. Veisimas vyko kryptingai, daug dėmesio skiriant gebėjimui dirbti ilgas valandas. Šuo turėjo ne tik surasti paukštį, bet ir aiškiai parodyti jo vietą. Būtent dėl to buvo formuojama būdinga statiška stovėsena. Italų pointeris buvo kuriamas taip, kad palaikytų nuolatinį kontaktą su medžiotoju. Jis turėjo būti savarankiškas, bet ne nutolstantis. Veislė greitai tapo mėgstama Italijos aristokratų medžioklėse. Ji buvo laikoma kilminga ir rafinuota. Ilgainiui italų pointeris išsiskyrė ne tik darbui tinkamomis savybėmis, bet ir išvaizda. Ilgas snukis ir išraiškingos akys tapo atpažįstamu bruožu. Skirtingai nei kai kurios kitos veislės, jis nebuvo veisiamas agresijai. Ramus ir stabilus charakteris buvo laikomas privalumu. Per šimtmečius veislė keitėsi labai nedaug. Net parodų laikotarpiu buvo stengiamasi išsaugoti darbinę prigimtį. XX amžiuje italų pointeris sulaukė tarptautinio pripažinimo. Veisėjai sąmoningai vengė per didelio tipo “supaprastinimo”. Pagrindinis tikslas išliko funkcionalumas. Italų pointeris iki šiol laikomas viena autentiškiausių kontinentinių paukštšunių veislių. Jo istorija aiškiai parodo, kad tai šuo, sukurtas kantriam darbui ir artimam bendradarbiavimui su žmogumi.
Italų pointeris: veislės charakteristika
Dydis: didelis.
Temperamentas: ramus, švelnus, draugiškas, protingas, ištikimas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininkų, mėgsta nuolat būti šalia.
Santykiai su vaikais: kantrus ir žaismingas, puikiai sutaria su vaikais, bet dėl dydžio reikalauja priežiūros su mažais vaikais.
Santykiai su kitais gyvūnais: draugiškas, sutaria su kitais šunimis ir gyvūnais, jei socializuotas nuo mažens.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su erdviu kiemu, tačiau gali gyventi ir bute, jei gauna pakankamai fizinio aktyvumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 10–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnės displazija, akių ligos (entropionas, katarakta), ausų infekcijos, odos alergijos.
Priežiūra: trumpas kailis nereikalauja daug priežiūros, pakanka šukavimo kartą per savaitę. Ausis būtina reguliariai valyti, nes jos linkusios kaupti drėgmę ir sukelti infekcijas.
Seilėjimasis: gana gausus – ši veislė linkusi stipriau seilėtis.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: būtina subalansuota ir kokybiška mityba, pritaikyta aktyviems šunims. Reikia kontroliuoti porcijas, kad šuo nepriaugtų antsvorio.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – italų pointeris greitai mokosi, bet jautriai reaguoja į griežtumą, todėl geriausiai tinka pozityvi dresūra.
Fizinis aktyvumas: aukštas – būtini ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, galimybė bėgioti ir tyrinėti aplinką.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta užduotis, susijusias su uosle, taip pat šunų sportą.
Lojimas: minimalus – loja retai, dažniausiai tik tada, kai yra rimta priežastis.
Kam tinka italų pointeris?
Italų pointeris labiausiai tinka aktyvioms šeimoms ir žmonėms, kurie mėgsta laiką gamtoje bei gali kasdien užtikrinti šuniui pakankamai judėjimo. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramaus, bet kartu energingo, draugiško ir labai prie žmogaus prisirišančio augintinio. Veislė ypač vertinama medžiotojų, kuriems svarbi gera uoslė, kantrybė ir gebėjimas dirbti ilgą laiką be streso. Italų pointeris patiks žmonėms, norintiems ištikimo šeimos draugo, kuris namuose yra švelnus ir ramus, o lauke – aktyvus ir darbingas. Vis dėlto jis netiks tiems, kurie negali skirti kasdienio aktyvumo, erzina gausesnis seilėjimasis ar ieško labai ramaus, mažai priežiūros reikalaujančio šuns.
Išvada
Italų pointeris – elegantiškas, protingas ir švelnus šuo, derinantis medžioklės instinktus ir šeimos augintinio bruožus. Ši veislė pasižymi aristokratiška laikysena ir stipriu prisirišimu prie žmogaus. Ji puikiai tinka žmonėms, norintiems aktyvaus, bet kartu meilaus draugo. Italų pointeris gerai jaučiasi tiek lauke, tiek namuose, jei gauna pakankamai dėmesio. Tinkamai prižiūrimas jis tampa ne tik šeimos nariu, bet ir ištikimu palydovu. Tai šuo, kuris visada noriai dalyvauja šeimininko veikloje. Italų pointeris suteiks daug džiaugsmo ir meilės tiems, kurie pasiruošę jam skirti laiko ir rūpesčio.