Italų volpinas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Italų volpinas (volpino Italiano) yra sena itališka šunų veislė, kurios istorija siekia kelis šimtmečius ir glaudžiai susijusi su Italijos kasdieniu gyvenimu. Šie šunys buvo žinomi dar Renesanso laikotarpiu, kai juos laikė tiek kilmingos šeimos, tiek paprasti miestiečiai ir ūkininkai. Volpinas buvo veisiamas Italijoje kaip mažas, bet itin budrus sarginis šuo, galintis laiku perspėti apie artėjančius nepažįstamuosius. Jo pagrindinis tikslas nebuvo fizinė apsauga, o garsus signalizavimas, kuris buvo itin vertinamas ūkiuose ir dvaruose. Manoma, kad italų volpinas kilo iš senųjų europinių špicų, paplitusių Vidurio ir Pietų Europoje. Šių špicų kryžminimas ir atranka vyko natūraliai, pasirenkant žvaliausius, triukšmingiausius ir ištvermingiausius individus. Veisėjai siekė sukurti šunį, kuris būtų mažas, lengvai prižiūrimas, bet kartu labai dėmesingas aplinkai. Dėl šios priežasties volpinas greitai išgarsėjo kaip puikus namų ir ūkio sargas. Jo laputę primenanti išvaizda ir purus kailis tapo papildomu privalumu, ypač kilmingųjų sluoksniuose. Istoriniai šaltiniai rodo, kad volpinai buvo laikomi ir menininkų dirbtuvėse, kur saugojo turtą ir pranešdavo apie lankytojus. Net garsusis Mikelandželas, kaip manoma, turėjo volpino tipo šunį savo aplinkoje. Skirtingai nei daugelis dekoratyvinių veislių, italų volpinas niekada nebuvo veisiamas vien tik dėl išvaizdos. Jo charakteris išliko darbinis, aktyvus ir labai budrus. Šie šunys visada buvo atrenkami pagal reakcijos greitį ir norą saugoti teritoriją. Dėl to veislė išsaugojo stiprų instinktą stebėti aplinką ir reaguoti į pokyčius. Volpinas puikiai prisitaikė tiek miesto, tiek kaimo sąlygomis. Jis buvo pakankamai mažas gyventi namuose, bet kartu labai naudingas kasdienėje buityje. Per šimtmečius veislė beveik nepasikeitė, išlaikydama savo natūralią išvaizdą ir temperamentą. Tik XX amžiuje, keičiantis gyvenimo būdui, italų volpinas ėmė nykti. Dėl to buvo pradėtos veislės išsaugojimo programos Italijoje. Šiandien volpinas vertinamas kaip kultūrinis paveldas ir autentiška itališka veislė. Jis simbolizuoja mažo šuns didelę drąsą ir ištikimybę žmogui. Italų volpinas yra gyvas įrodymas, kad net nedidelė veislė gali turėti turtingą istoriją ir aiškų veisimo tikslą.
Italų volpinas: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: energingas, budrus, linksmas, ištikimas, draugiškas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie savo šeimininko ir šeimos, mėgsta būti dėmesio centre.
Santykiai su vaikais: draugiškas ir žaismingas, bet dėl mažo dydžio reikia atsargumo bendraujant su labai mažais vaikais.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali gerai sutarti su kitais gyvūnais, jei socializuojamas nuo mažens, bet kartais pavydus dėl šeimininko dėmesio.
Gyvenimo sąlygos: puikiai prisitaiko prie gyvenimo bute ar nedideliame name, bet reikalingas kasdienis aktyvumas.
Sveikata ir priežiūra
Italų volpinai paprastai yra sveiki ir ilgaamžiai, tačiau jiems būdingos kelios genetinės problemos.
Vidutinė gyvenimo trukmė: 13–16 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: girnelės išnirimas, akių ligos (katarakta, tinklainės atrofija), širdies ligos, dantų problemos.
Priežiūra: tankus ir purus kailis reikalauja šukavimo bent 2–3 kartus per savaitę. Šėrimosi metu priežiūra intensyvesnė.
Seilėjimasis: labai mažas.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: kokybiškas maistas mažoms, aktyvioms veislėms, vengiant antsvorio.
Dresūra ir aktyvumas
Volpinas yra protingas ir lengvai mokosi, tačiau kartais gali būti užsispyręs.
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – geriausiai veikia švelni, nuosekli ir pozityvi dresūra.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – reikia kasdienių pasivaikščiojimų ir žaidimų, bet nereikalauja intensyvių treniruočių.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta mokytis triukų, atlikti užduotis, žaisti interaktyvius žaidimus.
Lojimas: aukštas – labai budrus, mėgsta pranešti apie kiekvieną neįprastą garsą.
Kam tinka italų volpinas?
Italų volpinas tinka žmonėms, gyvenantiems butuose ar nedideliuose namuose, nes šiai veislei nereikia daug erdvės, tačiau reikia bendravimo. Jis puikiai tinka šeimoms, ieškančioms linksmo, mažo ir draugiško augintinio, kuris teikia daug džiaugsmo kasdienėje veikloje. Ši veislė patiks aktyvesniems žmonėms, mėgstantiems pasivaikščiojimus ir lengvas išvykas į gamtą. Volpinas taip pat tinkamas vienišiems žmonėms, kurie nori kompaniono, mėgstančio būti šalia ir reaguojančio į emocijas. Tai geras pasirinkimas ir tiems, kurie vertina šuns budrumą bei gebėjimą greitai pranešti apie svečius.
Tačiau ši veislė netinka žmonėms, kurie nemėgsta lojimo, nes volpinai yra labai budrūs ir mėgsta reaguoti į aplinką. Jis netinka šeimoms su labai mažais vaikais, nes šuo yra trapus ir gali lengvai susižeisti. Volpinas taip pat netiks tiems, kurie nenori skirti laiko reguliariai kailio priežiūrai, nes jo purus kailis reikalauja dėmesio. Netinkamas pasirinkimas ir žmonėms, kurie ieško itin ramaus, mažai reaguojančio šuns. Šiai veislei reikia dėmesio, kontaktinio ryšio ir švelnios, bet nuoseklios dresūros.
Išvada
Italų volpinas yra nuostabi mažo dydžio šunų veislė, pasižyminti ištikimybe, budrumu ir žaismingumu. Jo “aristokratiška” istorija susipina su šiandienos populiarumu, todėl volpinas išlieka vertinamas visame pasaulyje. Šis šuo gali būti puikus pasirinkimas tiek šeimai, tiek vienišam žmogui, ieškančiam ištikimo draugo. Nors reikia skirti laiko kailio priežiūrai, tai atperka meilė ir džiaugsmas, kurį volpinas suteikia kasdien. Jo budrumas padaro jį puikiu sargu, o draugiškumas – nepakeičiamu kompanionu. Jis puikiai prisitaiko prie miesto gyvenimo, bet taip pat mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje. Jei trokštate šuns, kuris derina žavesį, aktyvumą ir lojalumą, ši veislė gali būti tobula. Italų volpinas – tai šuo, kuris tikrai taps jūsų šeimos širdimi ir namų puošmena.