Jagdterjeras

Jagdterjeras Bugivugi

Jagdterjeras – išsamus veislės aprašymas

Įžanga

Jagdterjeras (jagdterrier) pradėtas kryptingai veisti XX amžiaus pradžioje Vokietijoje, kai vietos medžiotojai nusprendė sukurti visiškai naują, grynai darbui skirtą terjerą. Tuo metu buvo jaučiama aiški spraga tarp dekoratyvinių ir parodoms orientuotų terjerų, kurie nebeatitiko realių medžioklės poreikių. Veislės kūrimo centras buvo Vokietija, kur medžioklė turėjo gilias tradicijas ir griežtus reikalavimus šunims. Pagrindinis tikslas buvo išvesti nedidelį, bet itin kovingą ir ištvermingą šunį, galintį dirbti bet kokiomis sąlygomis. Jagdterjeras turėjo būti vienodai naudingas tiek urvinėje medžioklėje, tiek atviruose laukuose ar miškuose. Kuriant veislę buvo naudojami senieji foksterjerai, ypač juodi ir rudi individai, kurie pasižymėjo stipriu medžiokliniu instinktu. Atrankoje buvo sąmoningai atsisakoma šunų, kurie neatitiko darbinių savybių, net jei jų išvaizda buvo patraukli. Veisimui buvo paliekami tik patys atkakliausi, drąsiausi ir fiziškai stipriausi šunys. Taip palaipsniui formavosi terjeras, kuriam svarbiausia buvo ne grožis, o funkcionalumas. Jagdterjeras buvo kuriamas kaip šuo, galintis persekioti lapes ir barsukus po žeme. Jis taip pat turėjo gebėti dirbti sužeistos žvėrienos pėdsakais ir nebijoti kontakto su šernais. Veislės kūrėjai siekė išlaikyti aukštą savarankiškumą, nes medžioklėje šuo dažnai dirba be tiesioginių komandų. Dėl to jagdterjeras išmoko pats priimti sprendimus. Kartu buvo ugdomas ir tvirtas ryšys su šeimininku. Šuo turėjo besąlygiškai pasitikėti žmogumi, bet nepasiduoti baimei. Tokia selekcija suformavo labai stiprų charakterį. Jagdterjeras tapo žinomas kaip bebaimis ir nepasiduodantis šuo. Jo energija ir darbo aistra yra tiesioginė veisimo pasekmė. Ši veislė niekada nebuvo skirta pasyviam gyvenimui. Ji buvo kuriama nuolatiniam veiksmui ir užduotims. Net ir šiandien jagdterjeras išlaiko tą pačią paskirtį. Jo instinktai išliko labai ryškūs. Dėl to jis labiausiai tinka žmonėms, suprantantiems medžioklinių šunų prigimtį. Jagdterjeras yra gyvas pavyzdys to, kaip kryptingas veisimas sukuria labai specifinį šunį. Tai veislė, kurios istorija aiškiai atsispindi jos elgesyje, temperamente ir poreikiuose.

Jagdterjeras: veislės charakteristika

Dydis: mažas
Temperamentas: aktyvus, drąsus, nepriklausomas, ištikimas, veržlus.
Santykiai su šeima: prisirišęs prie šeimininko, bet gali būti dominuojantis.
Santykiai su vaikais: tinka tik vyresniems vaikams.
Santykiai su kitais gyvūnais: dažnai netinka gyventi su smulkiais gyvūnais – turi stiprų medžioklės instinktą.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su kiemu ar kaime, bet gali gyventi bute, jei kasdien gauna daug krūvio.

Sveikata ir priežiūra

Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų
Dažniausios sveikatos problemos: itin atspari veislė, genetinių ligų beveik nėra.
Priežiūra: kailis trumpas arba šiurkštus – reikia minimalaus šukavimo kartą per savaitę.
Seilėjimasis: minimalus
Hipoalerginis: ne
Mityba: baltymų turtinga, aktyviems šunims pritaikyta mityba, ypač jei naudojamas medžioklei ar sportui.

Dresūra ir aktyvumas

Dresūros sudėtingumas: aukštas – protingas, bet labai savarankiškas ir užsispyręs, todėl reikia patyrusio šeimininko.
Fizinis aktyvumas: labai aukštas – būtinas intensyvus kasdienis sportas, bėgiojimas ar darbas.
Protinė stimuliacija: labai aukšta – nuobodžiaudamas gali tapti destruktyvus, todėl svarbios užduotys, komandos ir treniruotės.
Lojimas: aukštas – budrus, garsiai praneša apie pavojų ar nepažįstamą žmogų.

Kam tinka jagdterjeras?

Jagdterjeras labiausiai tinka patyrusiems šunų augintojams, kurie ieško stipraus charakterio ir ištvermingo partnerio. Jis puikiai dera su medžiotojais ar žmonėmis, aktyviai užsiimančiais sportu su šunimis. Tokia veislė patiks ir tiems, kurie nori daug laiko skirti treniruotėms, fiziniam krūviui ir užsiėmimams. Vis dėlto ši veislė netinka pirmą kartą šunį įsigyjantiems žmonėms ar tiems, kurie ieško ramaus, sofos draugo. Ji gali kelti iššūkių šeimoms su mažais vaikais ar turinčioms smulkių gyvūnų. Taip pat jagdterjeras nerekomenduojamas žmonėms, neturintiems galimybės užtikrinti intensyvaus kasdienio aktyvumo.

Išvada

Jagdterjeras – tai nepaprastai drąsi, stipri ir energinga veislė, sukurta darbui ir medžioklei. Nors jo dydis nedidelis, jis pasižymi milžiniška ištverme ir užsispyrimu. Tai šuo, kuris visada ieško veiklos ir negali gyventi pasyviai. Ši veislė labiausiai tinka patyrusiems, aktyviems šeimininkams, galintiems skirti daug laiko fiziniam krūviui ir nuosekliai dresūrai. Jei neturėsite galimybių užtikrinti pakankamai užsiėmimų, šuo gali tapti destruktyvus. Tinkamai auklėjamas jis tampa puikiu pagalbininku ir ištikimu draugu, kuris ne tik gina, bet ir parodo meilę šeimai. Jagdterjeras yra mažas, bet turintis tikro kario charakterį, todėl tiems, kurie ieško stipraus ir veržlaus šuns, ši veislė bus neprilygstamas pasirinkimas.