Jugoslavijos aviganis – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Jugoslavijos aviganis (Yugoslav shepherd dog), dar vadinamas šarplaninacu, pradėtas formuoti prieš šimtmečius Šar kalnų regione, kuris šiandien apima Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Kosovo teritorijas. Šis kalnuotas, atšiaurus kraštas nulėmė veislės kryptį, nes vietos gyventojams reikėjo itin tvirto ir savarankiško šuns. Pagrindinis veisimo tikslas buvo apsaugoti avių ir galvijų bandas nuo plėšrūnų. Šarplaninacai buvo veisiami dirbti dideliais atstumais nuo žmogaus, todėl turėjo mokėti patys priimti sprendimus. Manoma, kad veislės formavimui buvo naudojami senoviniai Balkanų kalnų molosų tipo šunys, kurie jau tada garsėjo jėga ir ištverme. Šie šunys buvo atrenkami ne pagal išvaizdą, o pagal gebėjimą apginti bandą nuo vilkų ir lokių. Tik stipriausi, drąsiausi ir ramiausi individai buvo paliekami veisimui. Tokia natūrali atranka suformavo šunį, kuris nebijo konflikto, bet niekada nepuls be priežasties. Istoriškai šarplaninacas gyveno kartu su piemenimis kalnuose, dažnai atšiauriomis oro sąlygomis. Tai lėmė storą kailį ir didelį atsparumą šalčiui. Veislė buvo kuriama taip, kad galėtų dirbti ištisas dienas be žmogaus įsikišimo. Dėl šios priežasties Jugoslavijos aviganis išliko itin nepriklausomas. Jo ryšys su šeimininku grindžiamas pagarba, o ne aklu paklusnumu. Ilgainiui šie šunys tapo ne tik bandų saugotojais, bet ir ūkių sargais. Veisimo metu buvo vertinamas ir ramus elgesys šalia savų žmonių. Šuo, kuris be reikalo rodė agresiją šeimai, nebuvo tinkamas veisimui. Taip susiformavo santūrus, bet labai budrus charakteris, kuris ilgainiui išmoko atskirti grėsmę nuo kasdienės situacijos. Jo veisimo istorija paaiškina, kodėl jis neloja be priežasties. Šis šuo buvo kurtas tyliai stebėti ir veikti tik tada, kai būtina. Miesto sąlygos niekada nebuvo šios veislės tikslas. Ji buvo skirta erdvei, laisvei ir realiai atsakomybei. Net ir šiandien šarplaninacas geriausiai jaučiasi tada, kai turi ką saugoti. Tai veislė, kurios istorija aiškiai atsispindi jos elgesyje. Jugoslavijos aviganis nėra mados reikalas, tai sąmoningas pasirinkimas. Jis iki šiol išliko toks, koks buvo kuriamas – rimtas, patikimas ir nepalaužiamas sargas.
Jugoslavijos aviganis: veislės charakteristika
Dydis: didelis.
Temperamentas: drąsus, ramus, nepriklausomas, ištikimas, pasitikintis savimi.
Santykiai su šeima: labai prisiriša prie šeimininko ir šeimos narių, bet santūrūs su nepažįstamais.
Santykiai su vaikais: kantrūs su šeimos vaikais, tačiau dėl dydžio būtina priežiūra su mažais vaikais.
Santykiai su kitais gyvūnais: socializuotas sutaria, bet gali būti dominuojantis su kitais šunimis.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi sodybose ar ūkiuose, kur turi daug erdvės.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 10–13 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnės displazija, pilvo pūtimas, akių problemos.
Priežiūra: storas, dvigubas kailis reikalauja šukavimo bent 1–2 kartus per savaitę, o šėrimosi metu – intensyviau.
Seilėjimasis: vidutinis.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: būtinas subalansuotas, maistingas maistas dideliems šunims, užtikrinantis sąnarių sveikatą ir energiją.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: aukštas – protingi, bet užsispyrę, todėl reikia patyrusio šeimininko.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – mėgsta judėti, patruliuoti teritoriją, bet nėra hiperaktyvūs.
Protinė stimuliacija: reikalinga, bet ne per daug – pakanka užduočių, susijusių su sargavimu ar teritorijos apsauga.
Lojimas: aukštas – labai balsingi, reaguoja į nepažįstamus garsus ar žmones.
Kam tinka Jugoslavijos aviganis?
Jugoslavijos aviganis labiausiai tinka žmonėms, gyvenantiems sodyboje ar turintiems didelę teritoriją, kur šuo gali jaustis reikalingas ir atlikti savo prigimtinę sargo rolę. Jis patiks patyrusiems šeimininkams, ieškantiems itin patikimo, savarankiško ir budraus šuns, kuris ramiai stebi aplinką, bet prireikus reaguoja nedvejodamas. Tai veislė tiems, kurie supranta didelių, dominuojančių šunų psichologiją ir gali pasiūlyti aiškias taisykles bei nuoseklų vadovavimą. Jugoslavijos aviganis netiks gyvenantiems bute ar ieškantiems ramaus, mažai atsakomybės reikalaujančio augintinio, nes jam būtina erdvė ir užduotis. Šis šuo skirtas žmogui, kuris nori ne tiesiog augintinio, o rimto partnerio, gebančio saugoti, stebėti ir būti ištikimu iki galo.
Išvada
Jugoslavijos aviganis – tai didelis, stiprus ir ramus šuo, turintis gilų instinktą saugoti savo šeimą ir namus. Jis puikiai tinka tiems, kurie vertina saugumą, patikimumą ir šuns ištikimybę. Šarplaninacas nėra šuo kiekvienam – jam reikalinga erdvė, patyręs šeimininkas ir nuoseklus auklėjimas. Tinkamai auginamas, jis tampa nepakeičiamu šeimos sargu, kuris ne tik saugo, bet ir myli savo žmones. Šie šunys geba būti ramūs ir švelnūs, bet prireikus – nepaprastai drąsūs. Tai veislė, kurios charakteris jungia ištikimybę ir nepriklausomybę, todėl su jais reikia abipusės pagarbos. Šarplaninacai garsėja savo rimtimi ir ištverme, todėl tinkamai prižiūrėti gali gyventi ilgai ir sveikai. Jei turite galimybę suteikti jam tinkamas sąlygas, Jugoslavijos aviganis taps ne tik apsauga, bet ir šeimos nariu. Tai tikras kalnų šuo, sugebantis prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų, bet kartu gebantis sukurti tvirtą emocinį ryšį su žmogumi.