Katės regėjimo ypatumai ir spalvų suvokimas
Katės nuo seno garsėja savo išraiškingomis akimis, kurios sukelia daug klausimų apie jų regėjimo galimybes. Žmonės neretai svarsto – kokias spalvas iš tiesų mato katės ir ar jų pasaulis nėra tiesiog juodai baltas? Iš tiesų, katės regėjimas yra panašus į žmogaus, bet ribotesnis spalvų suvokimo požiūriu. Žmonės yra trichromatai, turintys tris spalvų receptorių tipus – raudoną, žalią ir mėlyną, o katės dažniausiai laikomos dichromatais, turinčiomis tik du aktyviai veikiančius receptorius. Tai reiškia, kad jos gali aiškiai skirti tik tam tikras spalvas, o kitų suvokimas yra blankesnis. Nepaisant to, katės tikrai nėra aklos spalvoms, kaip neretai klaidingai manoma. Jos gerai mato mėlynos ir žalios spalvos tonus, tačiau raudona joms dažnai atrodo pilkšva ar net juodoka. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jų regėjimas šiuo atžvilgiu primena žmogų, turintį raudon–žalią daltonizmo formą. Šeimininkams svarbu tai žinoti, nes nuo spalvų suvokimo priklauso, kokius žaislus ar daiktus katės lengviau pastebės. Įdomu ir tai, kad nors jų spalvų spektras siauresnis, jos kompensuoja šį trūkumą ypatingu jautrumu judesiui ir šviesai. Apie kitus kačių pojūčius jau kalbėjome straipsnyje Ar katės tikrai mato tamsoje?, tačiau spalvų regėjimas atveria dar kitokią pažinimo erdvę. Jos akys sukurtos taip, kad būtų pranašumas medžioklei prieblandoje, o ne spalvų įvairovei. Todėl galima sakyti, kad jų pasaulis atrodo blankesnis nei mūsų, bet kartu kupinas subtilių kontrastų ir detalių, kurių žmogaus akis dažnai nepastebi.

Moksliniai tyrimai apie kačių spalvų suvokimą
Katės akys yra ne tik gražios, bet ir sudėtingos, todėl jų regėjimas ilgą laiką domino mokslininkus. Tyrimai parodė, kad jų tinklainėje yra daug daugiau strypelių, kurie atsakingi už regėjimą esant silpnam apšvietimui, nei kūnelių, kurie atsakingi už spalvų skyrimą. Tai reiškia, kad katės daug geriau mato prieblandoje, bet spalvų spektras joms ribotas. Pavyzdžiui, mėlyną ir žalią jos skiria labai aiškiai, o raudona, oranžinė ar rožinė joms atrodo blanki. Šis ribotas spalvų suvokimas nėra kliūtis jų kasdieniam gyvenimui, nes jos orientuojasi ne tiek pagal spalvas, kiek pagal judesį ir kontrastus. Katės pastebi net smulkiausią krustelėjimą, todėl jų regėjimas labiau pritaikytas medžioklei, o ne spalvų įvairovei. Tyrėjai taip pat domėjosi, ar katės gali turėti trečią spalvų receptorių tipą, tačiau dauguma duomenų patvirtina dichromatinę sistemą. Mokslininkai aiškina, kad jų regėjimas panašus į žmogaus, sergančio deuteranopija – spalvų matymas yra ribotas, bet pakankamas kasdienėms veikloms. Be to, jų akyse yra tapetum lucidum – atspindintis sluoksnis, kuris sustiprina šviesos kiekį tinklainėje. Tai paaiškina, kodėl kačių akys tamsoje švyti. National Geographic yra paskelbęs straipsnį apie kačių regėjimą ir spalvų suvokimą, kuriame pabrėžiama, kad jų akys labiau skirtos išgyventi nakties sąlygomis. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad šeimininkams verta rinktis mėlynus ar žalius žaislus, nes jie katei bus ryškiausi. Kai kurie veterinarai pastebi, kad būtent tokie žaislai katėms dažniausiai patrauklesni. Be to, kačių regėjimas yra evoliucijos rezultatas – jos vystėsi kaip plėšrūnės, kurioms reikėjo gerai matyti prieblandoje, bet nebūtinai skirti spalvas. Ši išvada padeda mums suprasti, kodėl jų pasaulis atrodo kitaip nei mūsų.
Ar katės spalvų suvokimas turi įtakos jų elgesiui?
Katės spalvų suvokimas daro nemažą įtaką jų kasdieniam gyvenimui ir elgesiui. Nors jos nemato viso spalvų spektro, kaip žmonės, jos vis tiek priima sprendimus pagal tai, ką geba skirti. Pavyzdžiui, mėlyni ar žali žaislai joms yra patrauklesni, nes jie aiškiau išsiskiria aplinkoje. Raudoni ar oranžiniai žaislai dažnai nesukelia tokios reakcijos, nes ši spalva joms atrodo blanki. Tačiau elgesyje daug svarbesnis veiksnys yra judesys. Katės yra instinktyvios medžiotojos, todėl bet koks judantis daiktas, net jei jis blankios spalvos, sužadina jų susidomėjimą. Štai kodėl jos taip greitai reaguoja į vabzdžius ar smulkius krustelėjimus. Šeimininkams naudinga žinoti, kad spalvos yra tik viena dėlionės dalis – svarbiausias yra judesys, tekstūra ir garsai. Įdomu tai, kad kai kurios katės gali turėti individualias spalvų preferencijas. Veterinarai teigia, kad tai gali būti susiję su ankstyva patirtimi ar žaidimų įpročiais. Katės regėjimas taip pat paaiškina, kodėl jos kartais elgiasi keistai – pavyzdžiui, vengia tam tikrų objektų ar nesidomi ryškiai raudonais daiktais, kurie mums atrodo patrauklūs. Tai rodo, kad spalvų suvokimas daro įtaką jų psichologijai ir žaidimų dinamikai. Todėl šeimininkai, norintys skatinti savo augintinio aktyvumą, turėtų rinktis daiktus, kurie atitinka katės regos galimybes.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie kačių regėjimą
Apie kačių regėjimą egzistuoja nemažai mitų, kurie dažnai kartojami be pagrindo. Vienas iš jų – kad katės mato tik juodai baltą pasaulį. Tai klaidinga, nes nors jų spalvų spektras ribotas, jos tikrai mato spalvas, ypač mėlyną ir žalią. Kitas paplitęs mitas – kad katės visada mato geriau už žmones. Tai tiesa tik iš dalies. Dienos metu žmogaus regėjimas yra pranašesnis – mes matome daugiau spalvų ir detalių. Tačiau prieblandoje katės tikrai pralenkia žmones dėl didelio strypelių skaičiaus tinklainėje ir tapetum lucidum sluoksnio. Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad katės mato absoliučioje tamsoje. Iš tiesų joms vis tiek reikia bent minimalaus šviesos šaltinio, pavyzdžiui, mėnulio ar žvaigždžių šviesos. Švytėjimas tamsoje taip pat nėra jų akių „šviesa“, o atspindys nuo akių struktūros. Be to, manoma, kad katės renkasi raudonus daiktus, nes ši spalva ryškiausia. Tai netiesa – kaip tik priešingai, raudona joms atrodo blanki. Šie mitai dažnai kyla todėl, kad žmonės priskiria katėms žmogiškus bruožus ir pamiršta, kad jų pojūčiai evoliucionavo visai kitam tikslui. Reikia suprasti, kad katės pasaulis nėra spalvotas taip kaip mūsų, bet tai nesumažina jų unikalumo. Mūsų pareiga – suprasti jų pasaulio ribas ir pritaikyti priežiūrą taip, kad jos jaustųsi patogiai.
Išvada
Kačių regėjimas yra sudėtinga tema, kuri padeda suprasti, kodėl jos elgiasi taip, kaip elgiasi. Nors katės mato spalvas, jų spektras ribotas – mėlyna ir žalia joms ryškiausios, o raudona atrodo blanki. Tai susiję su jų dichromatine regėjimo sistema, kurioje veikia tik du pagrindiniai spalvų receptorių tipai. Tačiau tai netrukdo joms būti puikioms medžiotojoms ir puikiai prisitaikyti prie aplinkos. Jų akys pritaikytos prieblandos sąlygoms, todėl jos yra jautresnės šviesai ir judesiui. Tai paaiškina jų įgimtą gebėjimą pastebėti menkiausius pokyčius aplinkoje. Šeimininkams šios žinios padeda geriau suprasti, kodėl katės renkasi tam tikrus žaislus ar reaguoja į tam tikras spalvas. Praktinė išvada – verta rinktis mėlynos ir žalios spalvos žaislus, nes jie katei bus patraukliausi. Katės spalvų suvokimas taip pat paneigia daugybę mitų, kurie vis dar gyvi visuomenėje. Žinojimas, kad jos nėra „spalvų aklos“, keičia mūsų požiūrį į jų pasaulį. Tai leidžia mums dar labiau įvertinti jų unikalumą. Kačių regėjimo tyrimai vis dar vyksta, todėl ateityje sužinosime dar daugiau apie jų spalvų suvokimą. Tačiau jau dabar aišku, kad katės mato pasaulį kitaip nei mes, ir ši įvairovė yra dar viena priežastis jas mylėti.