Šeltis – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Šeltis (miniature collie) buvo išvestas Šetlando salose, esančiose Škotijos šiaurėje, maždaug XVIII–XIX amžiuje. Šis regionas pasižymėjo atšiauriu klimatu, stipriais vėjais ir ribotais gamtos ištekliais. Vietos gyventojams reikėjo nedidelio, bet darbštaus šuns kasdieniams ūkio darbams. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį ganyti avis ir saugoti ūkį nedidelėse teritorijose. Kadangi Šetlando salose buvo auginamos mažesnės avių veislės ir poniai, dideli ganymo šunys buvo nepraktiški. Todėl selekcija natūraliai krypo link mažesnio, lengvesnio sudėjimo šuns. Šeltis turėjo būti pakankamai vikrus ir budrus, kad greitai reaguotų į bandos judesius. Tuo pačiu jis turėjo perspėti šeimininkus apie artėjančius pavojus. Veisimas ilgą laiką vyko be oficialių veislynų, remiantis tik praktiniu naudingumu. Išlikdavo tik tie šunys, kurie gebėjo dirbti sudėtingomis salų sąlygomis. Maisto trūkumas lėmė, kad buvo vertinami šunys, kuriems nereikėjo didelio energijos kiekio. Tai dar labiau sustiprino mažo dydžio ir efektyvaus darbo savybes. Istoriniai šaltiniai rodo, kad vietiniai šunys buvo kryžminami su įvairiais atvežtiniais šunimis. Ypač didelę įtaką turėjo škotų koliai. Taip pat minimi smulkūs špicų tipo šunys, kuriuos į salas atgabendavo jūreiviai. Šie kryžminimai sustiprino ganymo instinktą ir budrumą. XIX amžiuje pradėta sąmoningai formuoti veislę kaip atskirą tipą. Tuo metu šuo buvo vadinamas Šetlando aviganiu. Veisėjai siekė išsaugoti darbinį charakterį, bet kartu pagerinti išvaizdos proporcijas. Kolių kraujas suteikė šelčiui elegantiškesnę galvos formą ir ilgesnį kailį. XX amžiaus pradžioje veislė pradėta oficialiai registruoti kinologų organizacijose. Tai leido atskirti šeltį nuo kolių kaip savarankišką veislę. Standartai buvo sukurti remiantis tiek darbiniu tinkamumu, tiek išvaizda. Šeltis buvo išvestas tam, kad būtų patikimas, nedidelis ganymo ir sargavimo šuo. Jo kilmė iki šiol glaudžiai susijusi su Šetlando salų gyvenimo būdu ir žmonių poreikiais.
Šeltis: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: protingas, budrus, švelnus, ištikimas, darbštus.
Santykiai su šeima: ypač prisirišęs prie šeimininko, mėgsta dalyvauti šeimos veikloje.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria su vaikais – yra kantrus, žaismingas, bet ne grubus.
Santykiai su kitais gyvūnais: draugiškas ir su kitais šunimis, ir su katėmis – ypač jei užauga kartu.
Gyvenimo sąlygos: prisitaiko tiek bute, tiek name – svarbiausia užtikrinti pakankamą aktyvumą ir protinį užimtumą.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, progresuojanti tinklainės atrofija, epilepsija, dermatologinės problemos.
Priežiūra: ilgas, dvigubas kailis reikalauja šukavimo 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi metu – kasdien. Ypač svarbu šukuoti už ausų ir „kelnaites“, kur ypatingai linkusios formuotis sąvėlos.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: kokybiška mityba su baltymais ir omega rūgštimis – kailiui ir energijai palaikyti.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: labai lengvas – labai imlus, greitai mokosi, trokšta įtikti.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – aukštas. Mėgsta pasivaikščiojimus, bėgiojimą, žaidimus ir ypač šunų sportą (agility, obedience).
Protinė stimuliacija: labai svarbi – būtina duoti užduočių, išmokyti triukų.
Lojimas: aukštas – tai labai budrus šuo, kuris dažnai loja reaguodamas į garsus ar naujus žmones.
Kam tinka šeltis?
Šeltis labiausiai tinka šeimoms, ieškančioms švelnaus, ištikimo ir su vaikais bei kitais gyvūnais gerai sutariančio augintinio. Tai puikus pasirinkimas aktyviems žmonėms, kurie mėgsta pasivaikščiojimus, laiką gamtoje ir nori protingo, greitai besimokančio šuns. Šeltis ypač tinka tiems, kurie domisi šunų sportu ar nori augintinio, galinčio aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje. Ši veislė netiks žmonėms, negalintiems skirti laiko kasdieniam judėjimui, protiniam užimtumui ar kailio priežiūrai. Taip pat tai nėra geras pasirinkimas ieškantiems ramaus, pasyvaus šuns ar tiems, kurie dažnai nebūna namuose.
Išvada
Šeltis yra veislė, kuri sujungia intelektą, jautrumą ir stiprų norą būti arti žmogaus. Tai šuo, kuris ne tik stebi šeimos gyvenimą, bet ir aktyviai jame dalyvauja, greitai prisitaikydamas prie kasdienio ritmo. Jo darbinė prigimtis atsiskleidžia per norą mokytis, spręsti užduotis ir būti naudingam savo šeimininkui. Šeltis ypač vertina emocinį ryšį, todėl puikiai jaučia nuotaikas ir moka reaguoti švelniai bei subtiliai. Nors jam reikalingas judėjimas ir protinė veikla, namuose jis dažnai tampa ramiu ir harmoningu palydovu. Kailio priežiūra reikalauja dėmesio, tačiau ji dažnai virsta maloniu bendravimo ritualu. Pasirinkus šeltį, į namus ateina ne tik protingas šuo, bet ir ištikimas, jautrus šeimos narys, kuriantis jaukią ir subalansuotą aplinką.