Kodėl verta lyginti šias veisles?
Senbernaras ir niūfaundlendas, tai du šunys milžinai, kurie dėl savo dydžio ir švelnaus charakterio dažnai vadinami tikrais šeimos milžinais. Abu jie turi seną istoriją, glaudžiai susijusią su žmogumi, todėl jų palyginimas leidžia geriau suprasti, kokiam gyvenimo būdui jie tinkamiausi. Senbernaras išgarsėjo kaip gelbėtojas Alpių kalnuose, o niūfaundlendas – kaip žvejų pagalbininkas Atlanto vandenyno pakrantėse. Šiandien abu šunys daugiausia auginami kaip šeimos draugai, bet jų instinktai ir savybės išliko. Šeimininkams kyla klausimas, kuris iš jų geriau tiks šeimai su vaikais, kuris lengviau prisitaikys prie miesto, o kuris labiau tiks kaimo aplinkoje. Lyginimas yra naudingas, nes abi veislės reikalauja didelės atsakomybės. Jų dydis, charakteris, sveikatos problemos ir priežiūros poreikiai labai skiriasi. Senbernaras paprastai yra ramesnis ir labiau mėgsta šeimos ramybę. Niūfaundlendas yra judresnis ir aktyvesnis, dažniausiai geriau jaučiasi prie vandens. Šių šunų priežiūra taip pat skirtinga – senbernaro kailis linkęs šertis, o niūfaundlendo tankus kailis reikalauja daug šukavimo. Jie abu yra meilūs, bet jų meilė išreiškiama skirtingai. Senbernaras dažnai yra ramus stebėtojas, o niūfaundlendas nori aktyviai dalyvauti žmogaus veikloje. Toks palyginimas leidžia šeimininkui įvertinti savo gyvenimo būdą ir pasirinkti tinkamiausią šunį. Jeigu svarstote tarp skirtingų didelių veislių ir norite geriau suprasti jų charakterio bei paskirties skirtumus, verta pasidomėti, kuo skiriasi rotveileris ar cane corso, nes toks palyginimas aiškiai parodo, kad kiekviena veislė turi savitų stiprybių. Senbernaras ir niūfaundlendas turi daugiau panašumų nei iš pirmo žvilgsnio atrodo, tačiau jų skirtumai lemia šeimininko sprendimą. Šunų pasirinkimas – tai ne tik estetikos klausimas, bet ir atsakomybė už gyvybę. Kiekvienas šeimininkas turi iš anksto įvertinti savo galimybes.
Kilmė ir istorija
Senbernaras kilęs iš Šveicarijos Alpių, kur daugelį šimtmečių buvo naudojamas vienuolių gelbėjimo misijose. Jie padėdavo surasti pasiklydusius keliautojus sniegingose perėjose, todėl tapo legendiniais gelbėtojais. Niūfaundlendas atsirado Niūfaundlendo saloje Kanadoje, kur žvejai juos naudojo traukti tinklus, saugoti valtis ir gelbėti skęstančius žmones. Šių šunų paskirtys buvo skirtingos, tačiau abu turėjo bendrą bruožą – jie visada dirbo žmogui. Senbernaro storas kailis, galingas kūnas ir uoslė padėjo jam įveikti sniegą ir ledą. Niūfaundlendo stiprios kojos, plati krūtinė ir membranos tarp letenų leido jam tapti neprilygstamu plaukiku. Jų istorijos parodo, kad šie šunys buvo sukurti ekstremalioms sąlygoms. Šiandien jie dažniausiai auginami kaip šeimos šunys, tačiau jų instinktai vis dar stiprūs. Senbernaro kilmė paaiškina jo ramybę – kalnuose reikėjo ištvermės ir kantrybės. Niūfaundlendo kilmė rodo jo meilę vandeniui ir aktyvumą. Abi veislės yra tikros legendos, kurios įkvėpė daugybę pasakojimų ir filmų. Jų istorijos suteikia papildomą žavesio ir patrauklumo. Dabartiniai šeimininkai dažnai renkasi juos ne dėl darbo savybių, o dėl jų meilės ir draugiškumo. Vis dėlto šių šunų praeitis padeda suprasti, kokio elgesio ir įpročių galima tikėtis. Istorija taip pat atskleidžia, kodėl jie taip skirtingai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Senbernaro šaknys kalnuose daro jį ištvermingą šalčiui. Niūfaundlendo ryšys su vandeniu paaiškina jo meilę maudynėms. Abi kilmės istorijos rodo, kad jie yra ne tik šunys, bet ir žmogaus partneriai.
Charakterio ypatumai
Senbernaras garsėja savo ramybe, kantrybe ir švelnumu. Jis yra puikus šeimos šuo, nes myli vaikus ir yra labai atsidavęs savo šeimai. Niūfaundlendas taip pat yra švelnus milžinas, bet jo charakteris labiau linkęs į aktyvumą. Jis mėgsta žaidimus, maudynes ir nuotykius. Abu šunys yra labai prieraišūs, tačiau jų meilė pasireiškia skirtingai. Senbernaras dažniau mėgsta ramiai gulėti šalia šeimininko. Niūfaundlendas nori veikti kartu, dažnai inicijuoja žaidimus. Abu šunys reikalauja dėmesio ir negali ilgai būti vieni. Jų charakteriai atspindi jų kilmę – senbernaro ramybė kyla iš kantrybės kalnuose, niūfaundlendo aktyvumas – iš darbo vandenyje. Abu yra ištikimi, bet skirtingai parodo savo meilę. Senbernaras yra puikus pasirinkimas ramesnėms šeimoms. Niūfaundlendas labiau tinka aktyviems žmonėms. Jie abu yra protingi ir paklusnūs, tačiau reikia tinkamos socializacijos. Jei socializacija neatliekama tinkamai, šių milžinų dydis gali tapti problema. Senbernaro charakteris dažnai laikomas stabilesniu, o niūfaundlendo – žaismingesniu. Šie skirtumai svarbūs renkantis veislę. Jie abu gali būti puikūs šeimos draugai, bet reikia įvertinti savo gyvenimo ritmą. Jų prieraišumas reiškia, kad jie nemėgsta vienatvės. Tai reikia turėti omenyje prieš priimant sprendimą.
Priežiūra ir kasdieniai poreikiai
Senbernaro priežiūra reikalauja daug kantrybės – jo kailis šeriasi, todėl reikia dažnai valyti namus. Niūfaundlendo kailis dar sudėtingesnis – tankus, ilgas ir linkęs susivelti. Abu šunys reikalauja reguliaraus šukavimo. Be to, jie abu linkę į sveikatos problemas, susijusias su sąnariais. Antsvoris yra dažna problema, todėl mityba turi būti kruopščiai kontroliuojama. Senbernaro polinkis į tingumą reiškia, kad jis lengvai priauga svorio. Niūfaundlendas yra aktyvesnis, bet ir jis gali turėti antsvorio. Jų mityba turi būti subalansuota, pritaikyta milžiniškoms veislėms. Be to, abu šunys linkę seilėtis, ypač senbernaras. Šeimininkas turi būti pasiruošęs nuolat tvarkytis. Jie abu reikalauja daug vietos – mažuose butuose jiems sunku. Priežiūra apima ir sveikatos priežiūrą – reguliarias veterinaro patikras. Dažnos problemos – klubų displazija, širdies ligos, akių uždegimai. Gyvenant su tokiais šunimis reikia daug laiko ir lėšų. Tačiau už tai jie atsidėkoja meile.
Sveikatos iššūkiai ir ilgaamžiškumas
Senbernarai ir niūfaundlendai vidutiniškai gyvena 8–10 metų. Tai trumpiau nei dauguma mažų veislių. Jų sveikata yra jautri dėl dydžio. Sąnarių ligos dažnos abiem veislėms. Niūfaundlendas dažnai serga širdies ligomis. Senbernaro problema – klubų displazija. Abu šunys linkę perkaisti karštomis dienomis. Jiems reikia šeimininkų, kurie supranta šias rizikas. Reguliari veterinarinė priežiūra yra būtina. Be to, jų mityba turi būti subalansuota. Sveikatos problemos reiškia, kad jie nėra pigūs šunys. Draudimas ir vizitai pas veterinarą gali kainuoti daug. Tačiau jų meilė ir prieraišumas atperka visas išlaidas. Jie abu yra jautrūs, todėl reikia stebėti jų savijautą. Nors jų gyvenimas trumpas, jie palieka gilų pėdsaką šeimos širdyse.
Gyvenimo sąlygos ir aktyvumas
Senbernaras ir niūfaundlendas yra šunys, kuriems būtina erdvė, todėl gyvenimas ankštame bute jiems paprastai nėra tinkamiausias. Senbernaras, būdamas ramesnis, gali taikytis prie mažesnės erdvės, tačiau jam vis tiek reikalingi reguliarūs pasivaikščiojimai lauke. Niūfaundlendas yra aktyvesnis, todėl jam būtina ne tik kiemo erdvė, bet ir galimybė išsikrauti vandens telkiniuose. Abu šunys turi storą kailį, tad karštas klimatas jiems kelia stresą ir sveikatos pavojų. Geriausiai jie jaučiasi vėsesniuose regionuose arba ten, kur šeimininkai gali suteikti pavėsį bei vandens. Senbernaro ramybė reiškia, kad jis dažnai tenkinasi trumpesniais, bet reguliariais pasivaikščiojimais. Niūfaundlendas, priešingai, trokšta ilgesnės veiklos ir aktyvių užsiėmimų. Jie abu yra labai prieraišūs, todėl netinka šeimininkams, kurie daug laiko praleidžia darbe. Vienatvė abiem veislėms gali sukelti destruktyvų elgesį. Gyvenimo sąlygos turi užtikrinti, kad šuo būtų šalia šeimos narių. Senbernaras dažniau būna ramus namuose, bet jis užima daug vietos, todėl baldai ar siauros erdvės gali būti iššūkis. Niūfaundlendas linkęs judėti daugiau, todėl reikia pasirūpinti, kad namai ir kiemas būtų saugūs. Abu šunys mėgsta žaisti su vaikais, tačiau dėl dydžio gali netyčia pargriauti mažus. Reikia priežiūros ir mokymo, kad jų energija būtų nukreipta tinkamai. Aktyvumo lygis turi atitikti šeimininko gyvenimo būdą. Jei šeima mėgsta ramybę, senbernaras bus geresnis pasirinkimas. Jei šeima mėgsta gamtą, žygius ir vandens pramogas, niūfaundlendas labiau patenkins jų poreikius. Abu reikalauja disciplinos pasivaikščiojimų metu, nes jų jėga yra milžiniška. Jų fizinis aktyvumas turi būti suderintas su sąnarių priežiūra, kad būtų išvengta traumų. Senbernaras mėgsta gulėti lauke ant žolės, stebėdamas aplinką. Niūfaundlendas ieško veiklos ir dažnai pats ją susikuria. Abu jie yra šeimos nariai, kuriems svarbu nuolatinis bendravimas. Jų gyvenimo sąlygos negali būti ribojamos vien tik kiemu – jiems reikia socializacijos ir įvairių patirčių. Jų aktyvumas sumažėja su amžiumi, tačiau jie vis tiek nori būti šalia žmonių. Gyvenimas su jais yra iššūkis, bet kartu ir privilegija. Šeimininkai turi būti pasiruošę skirti daug laiko ir pastangų. Jei sąlygos tinkamos, abu šunys atsilygina neįkainojama meile.
Pabaigai
Senbernaras ir niūfaundlendas – dvi iš pirmo žvilgsnio panašios, bet kartu labai skirtingos veislės. Abu jie vadinami švelniais milžinais, tačiau jų charakteriai ir poreikiai lemia, kuris geriau tiks konkrečiai šeimai. Senbernaras labiau patiks tiems, kurie ieško ramaus, kantraus ir namų aplinką mėgstančio šuns. Niūfaundlendas labiau tinka aktyviems žmonėms, norintiems kartu su šunimi keliauti, plaukioti ar daug laiko praleisti lauke. Abu šunys reikalauja vietos, dėmesio ir kantrybės. Jie nėra tinkami mažiems butams ar šeimininkams, kurie ieško lengvos priežiūros. Senbernaro ramybė ir ištikimybė gali suteikti saugumo ir stabilumo šeimai. Niūfaundlendo energija ir meilė veiklai praturtins šeimos kasdienybę. Abu jie turi sveikatos iššūkių, todėl šeimininkai turi būti pasiruošę reguliariai lankytis pas veterinarą. Šių šunų gyvenimo trukmė nėra ilga, bet jų meilė ir atsidavimas atsiperka su kaupu. Pasirinkimas tarp jų priklauso nuo šeimininko gyvenimo būdo, finansinių galimybių ir lūkesčių. Vieni žmonės vertins senbernaro ramybę, kiti negalės atsispirti niūfaundlendo entuziazmui. Svarbiausia suprasti, kad tiek vienas, tiek kitas šuo yra atsakomybė visam jų gyvenimui. Abu šunys atneša džiaugsmą, meilę ir ištikimybę, kurios neįmanoma pamatuoti. Todėl sprendimas turi būti gerai apgalvotas. Tie, kurie pasirenka vieną iš šių veislių, paprastai lieka ištikimi joms visam gyvenimui.
