Kodėl šuns nutukimas tampa vis aktualesnė problema?
Šunų nutukimas vis dažniau tampa aptariama tema tarp veterinarų ir šeimininkų, nes jis tiesiogiai veikia augintinio gyvenimo kokybę bei ilgaamžiškumą. Statistikos duomenimis, net trečdalis šunų Europoje turi antsvorio, o Lietuva nėra išimtis. Svorio augimas vyksta tada, kai šuo gauna daugiau kalorijų, nei jų sudegina, todėl dažniausiai tai susiję su šeimininko įpročiais. Miestuose gyvenantys šunys dažnai juda mažiau, todėl antsvorio rizika dar labiau padidėja. Be to, kai kurie šeimininkai linkę savo augintinius lepinti maisto likučiais nuo stalo, kurie yra kaloringi ir netinkami šuns organizmui. Jeigu pastebite, kad šuo vis dažniau ignoruoja komandas ar elgiasi kitaip nei anksčiau, verta pasidomėti, kodėl šuo neklauso, nes paklusnumo problemos dažnai susijusios ne tik su dresūra, bet ir su emocine būsena, aplinkos pokyčiais ar neaiškia komunikacija su šeimininku. Reikėtų suprasti, kad nutukimas – ne estetikos klausimas, o reali grėsmė sveikatai. Nutukę šunys dažniau serga širdies ligomis, sąnarių skausmais, diabetu, o jų gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net keliais metais. . Įdomu ir tai, kad net 15–20 % antsvorio gali tapti lemtingu faktoriumi, sutrumpinančiu šuns gyvenimą. Todėl sąmoningas šeimininko požiūris ir nuolatinė kontrolė yra pirmasis žingsnis į sveikesnę šuns ateitį.
Pagrindinės šunų nutukimo priežastys
Nutukimo priežasčių yra daug, tačiau dažniausiai jos susijusios su šeimininko klaidomis. Pirmiausia – netinkama mityba. Jei šuo gauna per daug kaloringo maisto arba maitinamas per dažnai, svoris greitai auga. Antroji priežastis – per mažas fizinis aktyvumas. Mieste gyvenantys šunys dažnai apsiriboja trumpais pasivaikščiojimais, kurie nesudegina kalorijų pertekliaus. Trečia, kai kurios veislės genetiškai linkusios priaugti svorio, pavyzdžiui, labradoro retriveriai, bigliai ar mopsai. Nutukimą gali skatinti ir sveikatos problemos – skydliaukės sutrikimai, hormonų disbalansas ar kastracijos pasekmės. Kitas veiksnys – amžius: vyresni šunys juda mažiau, todėl lengviau priauga svorio. Net stresas ir nuobodulys gali paskatinti augintinį dažniau prašyti skanėstų ar „malšinti nuotaiką“ maistu. Svarbu ir tai, kad šeimininkai dažnai neįvertina tikrojo šuns svorio. Daugelis galvoja, kad „jis tiesiog stambus“, nors iš tiesų šuo jau turi antsvorį. Šuo neturėtų turėti aiškiai matomų riebalų sankaupų, o liemuo turi būti matomas iš šono ir viršaus. Veterinarai pabrėžia, kad net keli papildomi kilogramai gali turėti rimtų pasekmių šuns sveikatai. Todėl šeimininkai turi ne tik mylėti, bet ir atsakingai rūpintis augintinio svoriu.
Kokie pavojai sveikatai kyla nutukusiam šuniui?
Nutukimas šunims yra daug rimtesnis, nei daugelis įsivaizduoja. Pirmiausia, antsvoris smarkiai apkrauna sąnarius, todėl nutukę šunys dažniau serga artritu ar kenčia nuo klubo displazijos. Antra, širdis turi dirbti sunkiau, o tai didina širdies ligų riziką. Trečia, nutukę šunys dažniau serga cukriniu diabetu, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros ir gydymo. Ketvirta, riebalų sankaupos apsunkina kvėpavimą, todėl šunys greitai pavargsta net nuo nedidelės fizinės veiklos. Penkta, antsvoris didina riziką operacijų metu – narkozė nutukusiems šunims yra pavojingesnė. Be to, nutukimas gali sukelti odos problemas, nes raukšlėse kaupiasi drėgmė ir bakterijos. Dažnai pasireiškia ir reprodukcinės problemos, ypač patelėms. Įrodyta, kad nutukę šunys gyvena trumpiau nei normalų svorį išlaikantys jų bendraamžiai. Jie taip pat dažniau kenčia nuo sumažėjusio aktyvumo, nuotaikų kaitos, greito nuovargio. Net tokios paprastos veiklos kaip lipimas laiptais ar ilgesnis pasivaikščiojimas tampa jiems iššūkiu. Kai kurie šeimininkai pastebi, kad nutukę šunys tampa mažiau žaismingi ir labiau linkę į apatiją. Visi šie faktai rodo, kad nutukimas – tai ne vien estetinis, o gyvybiškai svarbus klausimas.
Kaip nustatyti, ar jūsų šuo turi antsvorio?
Šuns svorį įvertinti galima ne tik pagal svarstykles, bet ir vizualiai. Pirmas ženklas – jei šuns šonkauliai sunkiai apčiuopiami. Normalios būklės šuns šonkauliai turi būti jaučiami lengvai, bet ne matomi ryškiai. Antras kriterijus – liemens linija. Žiūrint iš viršaus, šuo turi turėti aiškiai matomą liemenį, kuris siaurėja už šonkaulių. Trečia, žiūrint iš šono, pilvas turėtų kilti aukštyn, o ne kabėti. Jeigu šie požymiai prarasti, tai aiškus antsvorio signalas. Veterinarai taip pat naudoja kūno būklės vertinimo skalę (BCS), kuri padeda tiksliau nustatyti, kiek kilogramų šuo turi viršsvorio. Kai kurie šeimininkai pastebi, kad jų šuo greitai pavargsta ar nebenori žaisti – tai irgi gali būti nutukimo požymis. Svarbu šuns svorį stebėti nuolat, o ne tik tada, kai atsiranda problemų. Net ir keli papildomi kilogramai gali būti rimti, ypač mažoms veislėms. Pavyzdžiui, jei jorkšyras priauga 1 kg, tai prilygsta žmogui priaugti 10–15 kg. Tai aiškiai rodo, kad net nedideli svorio pokyčiai turi didelę reikšmę. Todėl šeimininkai turėtų reguliariai sverti šunį, bent kartą per mėnesį.
Kaip padėti šuniui sulieknėti?
Sulieknėjimo procesas turi būti laipsniškas ir saugus. Pirmiausia, būtina peržiūrėti šuns mitybą. Veterinarai rekomenduoja rinktis specialų dietinį pašarą, kuriame mažiau kalorijų, bet pakankamai maistinių medžiagų. Antra, reikia mažinti porcijas ir vengti skanėstų pertekliaus. Trečia, fizinis aktyvumas – kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai ar net plaukimas. Ketvirta, labai svarbu šeimininko nuoseklumas. Jei vienas šeimos narys laikosi dietos plano, o kitas duoda maisto nuo stalo, rezultatai nebus matomi. Penkta, svorio mažinimą reikia derinti su veterinaru, ypač jei šuo turi sveikatos problemų. Šešta, stebėkite pažangą – reguliariai sverkite šunį ir vertinkite jo būklę. Septinta, nebandykite šuns badyti – tai pavojinga ir gali pakenkti sveikatai. Vietoje to, stenkitės, kad svoris mažėtų lėtai, apie 1–2 % per savaitę. Aštunta, nepamirškite ir psichologinės pusės – šuo neturi jaustis „baudžiamas“. Naudokite žaidimus, bendravimą ir dėmesį kaip apdovanojimą, o ne tik maistą. Devinta, kai kurie šunys puikiai reaguoja į protinę stimuliaciją – dėlionės su maistu, specialūs žaislai padeda kontroliuoti apetitą. Dešimta, svarbiausia yra kantrybė: svorio kontrolė yra procesas, o ne greitas sprendimas.
Pabaigai
Šuns nutukimas yra rimta problema, kurią jokiu būdu nereikėtų nuvertinti. Tai nėra tik išvaizdos klausimas – antsvoris tiesiogiai veikia augintinio organus, sąnarius ir bendrą savijautą. Kuo ilgiau šuo vaikšto su per dideliu svoriu, tuo didesnė rizika atsirasti širdies, kvėpavimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams. Laiku pastebėjus pokyčius ir imantis priemonių, galima sustabdyti žalingą procesą dar ankstyvoje stadijoje. Svarbiausia yra tinkama, subalansuota mityba ir nuolatinis fizinis aktyvumas, pritaikytas konkrečiam šuniui. Šeimininkas turi nuolat stebėti augintinio svorį ir reaguoti į bet kokius nukrypimus. Prevencija visada lengvesnė nei gydymas – kasdieniai įpročiai lemia ilgalaikį rezultatą. Jei matote, kad svoris pradeda augti, būtina pasitarti su veterinaru ir koreguoti racioną. Šuo pats nesuvokia, kas jam kenkia, todėl jo sveikata visiškai priklauso nuo šeimininko sprendimų. Meilė gyvūnui reiškia rūpestį, o ne perteklinį maitinimą. Tik atsakingai prižiūrimas šuo gali išlikti aktyvus, stiprus ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu daugelį metų.
