Švedijos valhundas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Švedijos valhundas (Swedish vallhund) buvo išvestas Skandinavijoje, daugiausia dabartinės Švedijos teritorijoje, o jo kilmė siejama dar su vikingų laikotarpiu. Manoma, kad šie šunys egzistavo jau IX–XI amžiuje, kai Skandinavijoje klestėjo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Veislė formavosi kaimo vietovėse, kur žmonėms reikėjo universalaus, ištvermingo ir patikimo ūkio šuns. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį varyti galvijų bandas ir saugoti ūkio teritoriją. Švedijos valhundas turėjo gebėti dirbti arti gyvulių kojų, todėl jo ūgis buvo sąmoningai mažas. Tuo pačiu jis privalėjo būti pakankamai drąsus ir tvirtas, kad galėtų kontroliuoti stambius galvijus. Selekcija ilgą laiką vyko natūralios atrankos principu. Išlikdavo tik tie šunys, kurie galėjo dirbti ilgas valandas ir neprarasti dėmesio. Švediškas klimatas, pasižymintis šaltomis žiemomis ir drėgnu oru, formavo atsparų kūno sudėjimą. Valhundai turėjo būti ištvermingi ir atsparūs ligoms. Istoriniai šaltiniai rodo, kad veislė galėjo būti formuojama kryžminant vietinius švedų ūkinius šunis. Taip pat manoma, kad valhundo vystymuisi įtakos turėjo ankstyvieji korgių tipo šunys, galėję patekti į Skandinaviją per vikingų prekybos ir kelionių kelius. Šis kryžminimas galėjo paaiškinti panašų kūno sudėjimą ir darbo stilių. Veisimas nebuvo orientuotas į išvaizdą, o tik į funkcionalumą. Šunys buvo vertinami pagal gebėjimą varyti bandas, saugoti teritoriją ir perspėti apie pavojų. Ilgą laiką švedijos valhundas išliko tik vietinė veislė. Jis buvo plačiai naudojamas Švedijos ūkiuose ir kaimuose. Veislės pavadinimas kilo iš žodžių, reiškiančių galvijų varovą ir ūkio sargą. XIX amžiuje, prasidėjus industrializacijai, veislės poreikis pradėjo mažėti. Mažėjant tradiciniams ūkiams, sumažėjo ir darbinių šunų paklausa. XX amžiaus pradžioje švedijos valhundas buvo beveik išnykęs. Apie 1940 metus Švedijoje pradėta kryptinga veislės atkūrimo programa. Kinologai surinko likusius tipiškus šunis iš skirtingų regionų. Buvo siekiama atkurti senąjį darbinį veislės tipą. 1953 metais švedijos valhundas buvo oficialiai pripažintas. Nuo to laiko veislė veisiama nuosekliai, išlaikant jos istorinę paskirtį ir ryšį su Švedijos ūkine tradicija.
Švedijos valhundas: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: aktyvus, budrus, draugiškas, ištikimas, smalsus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimos, mėgsta dalyvauti kasdienėje veikloje.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria su vaikais, yra žaismingas, kantrus, švelnus.
Santykiai su kitais gyvūnais: draugiškas, jei tinkamai socializuotas, bet turi ganymo instinktą.
Gyvenimo sąlygos: prisitaiko prie buto ar namo, jei gauna pakankamai judėjimo ir užimtumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: retais atvejais klubo displazija, akių ligos.
Priežiūra: tankus dvigubas kailis reikalauja šukavimo 1–2 kartus per savaitę, šėrimosi metu – dažniau.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikalinga subalansuota mityba, nes linkę priaugti svorio esant per mažam aktyvumui.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: lengvas – labai protingas, greitai mokosi, puikiai reaguoja į pozityvią motyvaciją.
Fizinis aktyvumas: aukštas – reikia daug judėjimo, ilgų pasivaikščiojimų, žaidimų, tinkamas šunų sportui.
Protinė stimuliacija: labai svarbi – mėgsta galvosūkius, komandas ir naujus triukus.
Lojimas: vidutinis – budrus, linkęs pranešti apie neįprastus garsus ar svečius.
Kam tinka Švedijos valhundas?
Švedijos valhundas labiausiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios gali kasdien skirti laiko judėjimui, žaidimams ir bendram užimtumui su šunimi. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta sportą, ilgesnius pasivaikščiojimus gamtoje ir nori protingo, nuolat į veiklą įsitraukiančio augintinio. Valhundas gerai sutaria su vaikais, nes yra žaismingas, draugiškas ir kantrus, todėl dažnai tampa pilnaverčiu šeimos nariu. Ši veislė netiks žmonėms, ieškantiems ramaus, mažai aktyvaus šuns ar negalintiems užtikrinti kasdienės fizinės ir protinės veiklos. Taip pat tai nėra lengvas pasirinkimas pradedantiesiems, nes valhundui reikalingas aiškus vadovavimas, nuosekli dresūra ir darbas su lojimo kontrole.
Išvada
Švedijos valhundas yra veislė, kurioje susilieja senovinis darbinis paveldas ir šiuolaikinio šeimos šuns savybės. Tai šuo, kuriam būtina jaustis naudingam, todėl jis geriausiai atsiskleidžia aktyvioje ir įtraukiančioje aplinkoje. Jo budrumas ir greita reakcija suteikia namams saugumo jausmą, o žaismingumas palaiko gyvą kasdienę nuotaiką. Valhundas labai prisiriša prie savo žmonių ir noriai dalyvauja visose šeimos veiklose. Nors jo ūgis nedidelis, charakteris ir energija yra gerokai didesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tinkamai vedamas ir užimtas, jis tampa stabilus, paklusnus ir patikimas palydovas. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško protingo, ištvermingo ir charakteringo šuns, gebančio praturtinti aktyvų gyvenimo būdą.