Vokiečių kurtsharas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Vokiečių kurtsharas (German shorthaired pointer) buvo kryptingai išveistas Vokietijoje XIX amžiuje, kai medžioklė Europoje tapo organizuota ir sistemiška veikla. Tuo laikotarpiu vokiečių medžiotojai ieškojo universalaus šuns, galinčio dirbti tiek su paukščiais, tiek su smulkiu ar net stambesniu žvėrimi. Iki tol dauguma medžioklinių veislių buvo specializuotos tik vienai užduočiai, todėl medžioklėje tekdavo naudoti kelis skirtingus šunis. Siekiant išspręsti šią problemą, pradėta kryptinga selekcija, kurios tikslas buvo sukurti vieną universalų, patikimą ir ištvermingą šunį. Veislės kūrime dalyvavo senieji vokiečių paukštšuniai, vadinamieji Deutsche Vogelhunde, kurie jau turėjo gerai išvystytą stovėsenos instinktą. Jie buvo kryžminami su ispanų pointeriais, atvežtais į Vokietiją dar XVIII amžiuje, siekiant sustiprinti uoslę ir elegantišką darbo stilių. Vėliau į selekciją įtraukti anglų pointeriai, kurie suteikė daugiau greičio ir atletiškumo. Taip pat naudoti kraujasekiai, pavyzdžiui, hannoverio skalikas, kad būtų pagerintos pėdsekio savybės ir darbas su sužeistu žvėrimi. Kai kuriose linijose buvo įtrauktas ir vokiečių trumpaplaukis skalikas, siekiant sustiprinti ištvermę bei atsparumą sudėtingoms sąlygoms. Atranka buvo griežta, nes veisimui paliekami tik tie šunys, kurie išlaikydavo darbo bandymus realiose medžioklės situacijose. Pagrindinis tikslas buvo išvesti šunį, galintį dirbti laukuose, miškuose ir vandenyje, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl to selekcijoje buvo vertinamas ne tik greitis, bet ir gebėjimas plaukti bei atnešti grobį iš vandens. Trumpas kailis buvo pasirinktas sąmoningai, kad šuo būtų lengvai prižiūrimas ir mažiau kentėtų nuo purvo bei drėgmės. Veislė buvo formuojama kaip universali medžioklės partnerė, galinti rodyti stovėseną, sekti pėdsaką ir aportuoti. XIX amžiaus pabaigoje buvo sudarytas oficialus veislės standartas ir pradėta sisteminga kilmės registracija. 1897 metais Vokietijoje įkurtas pirmasis kurtsharo klubas, kuris nustatė aiškius veisimo principus. Šie principai reikalavo, kad kiekvienas veisiamas šuo įrodytų savo darbingumą bandymuose. Tokia kryptinga selekcija užtikrino, kad išvaizda niekada neužgožtų funkcijos. XX amžiuje vokiečių kurtsharas tapo viena svarbiausių Vokietijos medžioklinių veislių ir greitai paplito kitose šalyse. Nepaisant populiarumo, pagrindinis veislės tikslas išliko tas pats – būti universaliu, ištvermingu ir patikimu medžioklės partneriu. Taigi vokiečių kurtsharas buvo išvestas Vokietijoje XIX amžiuje, kryptingai kryžminant vokiečių paukštšunius, ispanų ir anglų pointerius bei kai kurias skalikų linijas, siekiant sukurti universalų šunį, galintį efektyviai dirbti įvairiomis medžioklės sąlygomis.
Vokiečių kurtsharas: veislės charakteristika
Dydis: didelis.
Temperamentas: draugiškas, energingas, protingas, entuziastingas, ištikimas.
Santykiai su šeima: labai prieraišus ir atsidavęs, visada nori būti kartu.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria, žaismingas ir kantrus, bet reikia priežiūros dėl dydžio.
Santykiai su kitais gyvūnais: draugiškas, bet gali persekioti smulkius gyvūnus.
Gyvenimo sąlygos: tinkamiausia – namas su kiemu, bet gali gyventi ir bute, jei gauna labai daug judėjimo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnių displazija, epilepsija, išsipūtimas, akių ligos.
Priežiūra: trumpas kailis lengvai prižiūrimas, užtenka kartą per savaitę peršukuoti.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: baltymais turtinga, aukštos kokybės mityba, tinkanti aktyviems šunims.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – labai protingas, bet kartais sunku sutelkti dėmesį dėl entuziazmo.
Fizinis aktyvumas: labai aukštas – būtini ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, plaukimas ar šunų sportai.
Protinė stimuliacija: labai aukšta – reikia užduočių, mokymų, kad išvengtų nuobodulio.
Lojimas: vidutinis – dažniausiai loja tik prireikus.
Kam tinka vokiečių kurtsharas?
Vokiečių kurtsharas geriausiai tinka labai aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios gali kasdien skirti daug laiko judėjimui, žygiams ar sportui gamtoje. Tai puikus pasirinkimas medžiotojams ir patyrusiems augintojams, vertinantiems stiprų instinktą, ištvermę ir greitą mokymąsi. Šis šuo tampa ištikimu partneriu tiems, kurie nori augintinio, lydinčio tiek kasdienėje rutinoje, tiek intensyviose veiklose. Tačiau jis netiks pradedantiesiems ar žmonėms, ieškantiems ramaus ir mažai judančio šuns. Vokiečių kurtsharas taip pat nėra tinkamas gyvenimui mažame bute be galimybės kasdien užtikrinti pakankamą fizinę ir protinę veiklą.
Išvada
Vokiečių kurtsharas – tai energijos, elegancijos ir darbo aistros derinys, sukurtas judėti, ieškoti ir veikti kartu su žmogumi. Jis nėra šuo stebėtojas, nes jam būtina dalyvauti gyvenime visu pajėgumu – bėgti, plaukti, tyrinėti ir spręsti užduotis. Ši veislė atsiskleidžia tik tada, kai gauna pakankamai fizinės ir protinės veiklos, nes būtent veikla kuria jo vidinę pusiausvyrą. Tinkamai auklėjamas kurtsharas tampa ne tik nepriekaištingu medžioklės partneriu, bet ir švelniu, artumo ieškančiu šeimos nariu. Jam reikia aiškių taisyklių ir nuoseklios dresūros, tačiau už tai jis atsilygina atsidavimu, ištikimybe ir nuolatiniu noru bendradarbiauti. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori šuns, galinčio kasdien įkvėpti judėti daugiau ir gyventi aktyviau.