Žiurkinis terjeras – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Žiurkinis terjeras (rat terrier) susiformavo Jungtinėse Amerikos Valstijose XVIII–XIX amžiuje, kai ūkininkams reikėjo mažo, greito ir bebaimio šuns kovai su graužikais. Tuo laikotarpiu kaimo vietovėse žiurkės ir kiti kenkėjai kėlė rimtą grėsmę maisto atsargoms bei pasėliams. Dėl to buvo pradėta kryptingai veisti nedidelius, bet labai energingus terjerų tipo šunis, galinčius efektyviai dirbti ūkiuose ir sandėliuose. Veislės formavime dalyvavo anglų foksterjerai, mančesterio terjerai, bulterjerai, o kai kuriose linijose ir vipetai bei italų kurtai, siekiant išgauti dar didesnį greitį ir manevringumą. Šie kryžminimai nebuvo atsitiktiniai, nes pagrindinis tikslas buvo sukurti šunį, gebantį greitai reaguoti, judėti siaurose erdvėse ir turėti stiprų medžioklės instinktą. Atrankoje buvo vertinamas reakcijos greitis, drąsa ir gebėjimas dirbti savarankiškai be nuolatinės žmogaus kontrolės. Žiurkinis terjeras turėjo būti pakankamai mažas, kad galėtų patekti į sandėlių plyšius ar urvus, bet kartu pakankamai ištvermingas ilgoms darbo valandoms. Ūkininkai rinkdavosi tik tuos šunis, kurie realiai sumažindavo graužikų populiaciją, todėl veisimas buvo griežtai orientuotas į funkciją. Per daug lėti, bailūs ar pernelyg agresyvūs individai nebuvo naudojami tolesnei selekcijai. Šuo turėjo būti budrus ir perspėti apie svetimus žmones, todėl buvo išlaikytas ir stiprus signalinis instinktas. XIX amžiuje žiurkiniai terjerai tapo neatsiejama Amerikos ūkių dalimi, ypač Vidurio Vakarų regionuose. Jie buvo vertinami už universalumą, nes galėjo ne tik medžioti graužikus, bet ir padėti medžioklėje ar saugoti sodybą. Veislė nebuvo kuriama parodiniams ringams, todėl išvaizda ilgą laiką liko antraeilis kriterijus. Svarbiausia buvo efektyvumas, ištvermė ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Keičiantis gyvenimo būdui XX amžiuje, žiurkinis terjeras pradėjo persikelti iš ūkių į miestus. Tačiau net ir tapęs šeimos šunimi jis išlaikė stiprų medžioklės instinktą bei energiją. Oficialus veislės apibrėžimas ir standartizavimas įvyko tik vėliau, kai buvo siekiama išsaugoti tipines darbines savybes. Nepaisant urbanizacijos, selekcijoje ir toliau buvo vertinamas gyvas protas ir budrumas. Žiurkinis terjeras buvo išvestas aiškiu tikslu – efektyviai kontroliuoti graužikus ir padėti ūkiuose. Jo kūno sandara, temperamentas ir energija yra tiesioginis kryptingos praktinės atrankos rezultatas. Tai veislė, kurios kilmė aiškiai atspindi amerikietiško ūkinio gyvenimo poreikius ir realias darbo sąlygas.
Žiurkinis terjeras: veislės charakteristika
Dydis: mažas
Temperamentas: gyvybingas, ištikimas, smalsus, budrus, švelnus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininko, mėgsta sekti paskui jį po namus.
Santykiai su vaikais: puikiai sutaria, jei vaikai elgiasi pagarbiai. Žaismingi ir kantrūs.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali sugyventi su šunimis, bet turi stiprų grobio instinktą smulkiems gyvūnams.
Gyvenimo sąlygos: tinka tiek butui, tiek namui – svarbu užtikrinti pakankamą aktyvumą.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 14–16 metų
Dažniausios sveikatos problemos: kelio girnelės išnirimas, alergijos, dantų problemos.
Priežiūra: trumpas kailis – pakanka kartą per savaitę peršukuoti.
Seilėjimasis: minimalus
Hipoalerginis: ne
Maisto poreikiai: linkę persivalgyti – reikia stebėti porcijas.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: lengvas – mėgsta mokytis, reaguoja į pozityvią motyvaciją.
Fizinis aktyvumas: aukštas – būtini kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai, bėgiojimas.
Protinė stimuliacija: aukšta – reikia žaislų, galvosūkių, užduočių.
Lojimas: vidutinis – loja, jei kažką pastebi, bet tinkamai auklėjant galima kontroliuoti.
Kam tinka žiurkinis terjeras?
Žiurkinis terjeras labiausiai tinka aktyvioms šeimoms ar pavieniams žmonėms, kurie nori mažo, bet energija trykštančio ir nuolat į veiklą pasirengusio šuns. Jis puikiai prisitaiko prie gyvenimo mieste ar bute, jei tik kasdien gauna galimybę išsilakstyti ir išlieti susikaupusią energiją. Dėl savo sumanumo ir greitos reakcijos ši veislė ypač patiks tiems, kurie mėgsta mokyti šunį triukų, užsiimti sportu ar kitomis protą lavinančiomis veiklomis. Tačiau žiurkinis terjeras netiks žmonėms, ieškantiems ramaus ir mažai dėmesio reikalaujančio augintinio, nes nuobodžiaudamas jis gali tapti triukšmingas ar išradingai ieškoti užsiėmimo pats. Taip pat svarbu įvertinti jo stiprų medžioklės instinktą, nes namuose su smulkiais gyvūnais jis gali jaustis ne kaip draugas, o kaip medžiotojas.
Išvada
Žiurkinis terjeras – tai nedidelis, bet charakteriu didelis šuo, kuris visada pasirengęs veikti ir būti šalia savo žmogaus. Jo energija dera su išskirtiniu protu, todėl jis greitai perpranta situacijas ir mėgsta turėti užduočių. Nors kilęs iš darbinių ūkių aplinkos, šiandien jis puikiai prisitaiko prie šeimos gyvenimo, jei tik gauna pakankamai dėmesio ir judėjimo. Tai šuo, kuris sugeba būti ir žaismingas draugas vaikams, ir budrus namų stebėtojas. Tinkamai auklėjamas žiurkinis terjeras tampa subalansuotu, ištikimu ir labai artimu šeimos nariu. Ši veislė džiugina gyvumu, atsidavimu ir gebėjimu kiekvieną dieną paversti šiek tiek smagesne.