Hovavartas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Hovavartas (Hovawart) yra sena darbinė veislė, kurios istorija siekia laikus, kai dvarai ir ūkiai turėjo būti saugomi patikimų šunų. Pats veislės pavadinimas kilo iš senosios vokiečių kalbos ir tiesiogiai nusako jos paskirtį – kiemo ir namų sargas. Hovavartas buvo veisiamas ne grožiui, o funkcijai, todėl nuo pat pradžių buvo atrenkami tik drąsūs, budrūs ir fiziškai stiprūs šunys. Jo pagrindinė užduotis buvo saugoti šeimą, gyvulius ir turtą nuo plėšikų bei laukinių gyvūnų. Veislė formavosi natūraliai, ilgą laiką be griežtų standartų, remiantis praktiniais poreikiais. Viduramžių šaltiniuose hovavartas minimas kaip patikimas dvarų sargas, gebantis savarankiškai priimti sprendimus. Vėliau, keičiantis gyvenimo būdui, veislė beveik išnyko. XX amžiaus pradžioje vokiečių kinologai ėmėsi sąmoningo hovavarto atkūrimo. Veisimo pagrindu tapo likę vietiniai sarginiai šunys. Taip pat buvo naudojami vokiečių aviganiai, niūfaundlendai ir leonbergeriai. Iš jų hovavartas paveldėjo stiprią nervų sistemą, ištvermę ir apsauginius instinktus. Veisimo tikslas buvo sukurti subalansuotą, patikimą ir šeimai lojalų sargą. Didelis dėmesys buvo skiriamas charakteriui, o ne agresijai. Hovavartas turėjo saugoti, bet ne pulti be priežasties. Todėl buvo atrenkami stabilios psichikos šunys. Veislė buvo formuojama taip, kad gebėtų dirbti savarankiškai, bet palaikytų ryšį su šeimininku. Tai šuo, kuris ne aklai paklūsta, o mąsto. Hovavartas buvo kuriamas kaip universalus darbinis šuo. Jis galėjo saugoti, lydėti, dirbti su žmogumi ir būti šeimos dalimi. Ilgainiui veislė įsitvirtino ne tik kaip sargas, bet ir kaip ištikimas kompanionas. Šiandien hovavartas išlaikė savo prigimtinę paskirtį. Jo istorija atspindi atsakingą ir kryptingą veisimą. Tai veislė, sukurta saugoti, bendradarbiauti ir būti šalia žmogaus.
Hovavartas: veislės charakteristika
Dydis: didelis.
Temperamentas: protingas, ištikimas, drąsus, budrus, draugiškas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininkų, mėgsta būti kartu, puikus sargas.
Santykiai su vaikais: kantrus ir žaismingas, bet dėl dydžio būtinas atsargumas su mažais vaikais.
Santykiai su kitais gyvūnais: gerai sutaria su kitais, jei socializuotas nuo mažens.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su kiemu, bet gali prisitaikyti ir prie miesto gyvenimo, jei gauna pakankamai aktyvumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 10–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnės displazija, hipotirozė, širdies ligos.
Priežiūra: kailis vidutinio ilgio, tankus, pakanka šukuoti 1–2 kartus per savaitę. Reikia reguliariai prižiūrėti ausis ir nagus.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Mityba: subalansuota, turtinga baltymų ir mineralų, kad išlaikytų energiją bei sąnarių sveikatą.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – mokosi greitai, bet tik tuomet, kai šeimininkas nuoseklus.
Fizinis aktyvumas: aukštas – kasdien reikia ilgo pasivaikščiojimo, žaidimų, bėgiojimo ar aktyvios veiklos lauke.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta užduotis, lavinančias protą, puikiai tinka šunų sportas, sargyba ar darbinės veiklos.
Lojimas: vidutinis – loja, kai pastebi kažką įtartino, bet nėra linkęs loti be priežasties.
Kam tinka hovavartas?
Hovavartas tinka šeimoms, kurios ieško ištikimo, sarginio ir draugiško šuns. Jis puikiai pasiteisins pas žmones, galinčius skirti pakankamai laiko kasdieniam aktyvumui, dresūrai ir protiniam užimtumui. Patyrę šunų šeimininkai, kurie geba suteikti aiškias taisykles bei socializaciją, atras šioje veislėje nuostabų draugą ir patikimą sargą. Vis dėlto hovavartas netinka žmonėms, kurie neturi laiko intensyviai veiklai ir nuosekliai dresūrai. Tai ne šuo tiems, kurie ieško ramaus, mažai priežiūros reikalaujančio augintinio. Gyvenimas labai mažose erdvėse, be galimybės užtikrinti aktyvumo, taip pat nėra tinkamas šiai veislei.
Išvada
Hovavartas – tai išskirtinis pasirinkimas tiems, kurie nori ne tik šeimos draugo, bet ir patikimo sargo. Ši veislė pasižymi drąsa, protu ir gebėjimu prisirišti prie šeimos, todėl gali tapti tikru namų sergėtoju. Tiesa, jis reikalauja atsakingo požiūrio – dresūros, socializacijos ir kasdienio aktyvumo. Be to, šis šuo nepakęs ilgo vienatvės laiko, nes jam būtinas artimas ryšys su šeimininkais. Jeigu turite pakankamai erdvės, energijos ir patirties, hovavartas taps nepamainomu šeimos nariu. Jis atsidėkos ne tik savo ištikimybe, bet ir gebėjimu apsaugoti jūsų namus. Tokia veislė suteiks daug džiaugsmo, bet kartu iškels atsakomybės iššūkių. Hovavartas yra daugiau nei šuo – tai ištikimas draugas, kuris visada stovės jūsų pusėje.