Kodėl katė bijo žmonių?
Katės jautrumas ir polinkis bijoti žmonių gali kilti iš daugybės priežasčių. Dažniausiai tai susiję su ankstesne patirtimi – ypač prieglaudos katėms, kurios galėjo patirti stresą, nepriežiūrą ar net prievartą. Tokios katės natūraliai labiau atsargios, nes žmonės joms asocijuojasi su pavojumi. Net ir veislyne užaugintos katės kartais bijo naujų žmonių, nes nėra pripratusios prie įvairios aplinkos. Kiekviena katė turi skirtingą temperamentą – viena gimsta drąsesnė, kita jautresnė ir greičiau išsigąsta. Reikėtų suprasti, kad katės bijojimas nėra jos „užsispyrimas“, o natūrali gynybinė reakcija. Ji siekia apsaugoti save nuo nežinomų situacijų ir taip užtikrina savo saugumą. Be to, kartais žmonių baimė pasireiškia ir dėl kitų veiksnių – pavyzdžiui, per daug triukšmo, stiprių kvapų ar staigių judesių. Šeimininkui svarbu įvertinti visą aplinką, o ne tik pačią katę. Įdomu tai, kad tokios situacijos ypač dažnai pasitaiko globotinių atveju – prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad net labai išsigandusi katė gali pamažu tapti švelniu ir draugišku augintiniu. Plačiau apie tai, kaip senjorams ypač tinka ramios ir draugiškos katės, galite paskaityti straipsnyje Katės vyresnio amžiaus žmonėms: ramiausios ir draugiškiausios veislės – jame aptariama, kodėl temperamentas yra vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų.
Kai katė bijo žmonių, svarbiausia yra kantrybė ir nuoseklus darbas, o ne prievarta. Katės pasaulyje pasitikėjimas yra uždirbamas palaipsniui, mažais žingsniais. Kiekvienas šeimininkas turi priimti faktą, kad šis procesas gali trukti savaites ar net mėnesius. Bijančiai katei reikia sukurti aplinką, kurioje ji jaustųsi saugi. Tik tokiomis sąlygomis galima tikėtis, kad ji pradės pasitikėti žmonėmis.
Kaip sukurti saugią aplinką katei?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – sukurti erdvę, kurioje katė jaustųsi užtikrintai. Tai gali būti atskiras kambarys su guoliu, kraiko dėže, maistu ir vandeniu. Katė turi turėti galimybę slėptis – dėžė, narvas ar net po lova palikta erdvė jai suteiks saugumo. Nereikėtų iš karto leisti katei vaikščioti po visus namus, nes didelė erdvė gali kelti dar daugiau streso. Aplinka turi būti rami – be triukšmo, garsios muzikos ar nuolatinių svečių. Kuo daugiau ramybės, tuo greičiau katė pradės atsipalaiduoti. Svarbu išlaikyti rutiną – tuo pačiu metu duoti maistą, tvarkyti kraiką, užtikrinti stabilumą. Katės yra įpročių gyvūnai, todėl nuoseklumas padeda joms jaustis saugiau. Jei namuose yra vaikų ar kitų gyvūnų, reikėtų juos pristatyti katei palaipsniui. Katės saugumo jausmas atsiranda tik tada, kai ji supranta, kad niekas jos neverčia bendrauti per prievartą. Šeimininkas turi duoti laiko ir nebandyti skubinti proceso. Tik tokioje aplinkoje bijanti katė turės šansą pradėti pasitikėti žmogumi.
Kaip pripratinti katę prie naujo šeimininko?
Prieglaudos ar naujai įsigyta katė turi priprasti prie savo žmogaus per nuoseklų ir švelnų bendravimą. Pirmomis dienomis nereikia jos kelti ar glostyti prieš jos norą. Geriausia tiesiog būti šalia ir leisti katei pati nuspręsti, kada prieiti. Šeimininkas gali atsisėsti ant grindų, kad katė jaustųsi mažiau grasinama. Naudinga pasiūlyti skanėstų, kad žmogus asocijuotųsi su teigiamais dalykais. Kalbėjimas ramiu balsu padeda katei suprasti, kad šalia nėra grėsmės. Svarbu vengti staigių judesių ar garsaus juoko – tokie dalykai gali ją dar labiau išgąsdinti. Katė turi matyti, kad šeimininkas atlieka kasdienes veiklas, nes taip ji pripranta prie žmogaus buvimo. Su laiku katė pradeda ateiti arčiau, kartais iš smalsumo, kartais ieškodama saugumo. Kai ji pati ateina, galima pamažu pradėti ją glostyti. Procesas gali būti ilgas, bet kiekvienas žingsnis į priekį yra pasitikėjimo ženklas. Net jei atrodo, kad progresas lėtas, svarbiausia – nenutraukti pastangų. Tik nuoseklumas ir ramus elgesys leidžia katei priprasti prie naujo šeimininko.
Kokias klaidas dažniausiai daro šeimininkai?
Dažniausia klaida – per didelis skubėjimas. Žmonės tikisi, kad katė iš karto taps meili ir draugiška, bet tai retai nutinka. Bandymai prievarta paimti ant rankų tik sustiprina baimę. Kita klaida – garsūs bandymai „prisivilioti“, pavyzdžiui, šaukiant katę vardu ar plojant rankomis. Tokie veiksmai tik sukelia daugiau streso. Kai kurie šeimininkai daro klaidą leisdami vaikams persekioti katę, manydami, kad taip ji greičiau pripranta. Iš tiesų tai duoda priešingą efektą – katė ima bijoti ne tik vaikų, bet ir visų žmonių. Taip pat blogai, kai šeimininkai neturi kantrybės ir greitai nuleidžia rankas. Katės pripratinimas – procesas, kuris reikalauja savaitėmis trunkančio darbo. Kita klaida – per dažnai keičiama aplinka arba baldų išdėstymas. Katė, kuri dar tik pradeda pasitikėti, labai jautriai reaguoja į pokyčius. Kai kurie žmonės galvoja, kad muzika ar televizorius pagelbės, bet per garsus fonas katę tik labiau trikdo. Klaida ir per daug akių kontakto – katės tai supranta kaip grėsmę. Šeimininkai turėtų suprasti, kad mažiau yra daugiau – kuo mažiau verčiam, tuo greičiau katė atsiveria.
Kaip prieglaudos katę integruoti į naujus namus?
Prieglaudos katėms reikia ypatingo dėmesio, nes jų patirtis dažnai yra sudėtinga. Daugelis jų būna patyrę stresą, gyvenę gatvėje ar buvę apleistos. Tokios katės iš pradžių gali slėptis kelias dienas ar net savaites. Šeimininko pareiga – suteikti joms ramybę ir saugią aplinką. Reikėtų vengti per daug kontakto pradžioje, leisti katei pačiai kontroliuoti tempą. Kuo mažiau prievartos, tuo didesnė tikimybė, kad katė pradės pasitikėti. Prieglaudos katės dažnai būna prisirišusios prie savo slėptuvių, todėl šeimininkas turėtų gerbti jų pasirinkimą. Svarbu skatinti pozityvų elgesį – skanėstais, švelniu balsu ar žaislais. Kiekvienas mažas pasiekimas turi būti priimamas su džiaugsmu. Reikia suprasti, kad prieglaudos katės dažnai reaguoja jautriau nei kitos. Jos gali turėti gilesnių psichologinių traumų, todėl jų integracija užtrunka ilgiau. Tačiau būtent tokios katės tampa itin ištikimomis, kai pradeda pasitikėti žmogumi. Jų ryšys su šeimininku dažnai būna labai stiprus, nes jos supranta, jog gavo antrą šansą gyvenime.
Kaip socializuoti katę su kitais žmonėmis?
Kai katė pradeda pasitikėti šeimininku, kitas žingsnis – jos socializacija su kitais žmonėmis. Reikėtų pradėti nuo vieno ramaus svečio, kuris elgiasi tyliai ir ramiai. Katė turi turėti galimybę pati nuspręsti, ar prieiti. Nereikėtų jos liesti be leidimo. Svečiui galima duoti skanėstą, kad katė susietų naują žmogų su malonia patirtimi. Geriausia, jei susitikimai vyksta trumpai ir dažnai, o ne ilgai ir įkyriai. Katės pasitikėjimas auga palaipsniui – kuo daugiau pozityvių patirčių, tuo drąsesnė ji tampa. Jei svečiai kalba ramiai ir juda lėtai, katė jausis saugiau. Katėms, kurios bijo žmonių, svarbu, kad jų erdvė nebūtų pažeidžiama. Jei katė pasitraukia į savo guolį, niekas neturi jos sekti. Socializacija reikalauja tiek šeimininko, tiek svečių kantrybės. Tik taip galima užtikrinti, kad katė išmoktų priimti žmones kaip savo aplinkos dalį.
Išvada
Katė, bijanti žmonių, nėra prastesnė ar blogesnė – ji tiesiog turi savo išgyvenimų ir jautresnę prigimtį. Prieglaudos katės dažnai atkeliauja su „nematomu bagažu“, todėl jų pripratinimas reikalauja dar daugiau švelnumo ir kantrybės. Naujas šeimininkas turi suprasti, kad pasitikėjimas kuriamas ilgą laiką. Saugios aplinkos sukūrimas, tinkama socializacija ir nuoseklumas yra raktas į sėkmę. Katė, kuri išmoksta pasitikėti žmogumi, tampa itin ištikima ir prieraiši. Šeimininkai dažnai pastebi, kad tokios katės tampa tikromis šeimos narėmis, kurios kasdienybę praturtina švelnumu. Jei norite suteikti namus prieglaudos katei, žinokite, kad jūsų laukia ne tik iššūkiai, bet ir neįkainojama draugystė.
