Kodėl katė negeria tiek, kiek turėtų?
Katės šeimininkai dažnai pastebi, kad jų augintinė beveik neprieina prie vandens dubenėlio. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti normalu, bet iš tiesų tai yra vienas iš svarbiausių signalų apie augintinio sveikatą. Katės evoliucijos metu prisitaikė gauti daugumą skysčių iš grobio, todėl jų troškulio jausmas nėra toks stiprus kaip pas šunis ar žmones. Tai paaiškina, kodėl jos natūraliai geria mažiau. Tačiau gyvenant namuose ir valgant sausą maistą šis įprotis tampa pavojingas. Jeigu norite geriau suprasti, kaip katės išreiškia savo emocijas ir kokią reikšmę turi jų skleidžiami garsai, verta pasidomėti, kodėl katės murkia, nes murkimas dažnai slepia kur kas daugiau nei vien pasitenkinimą ar ramybę. Sausas pašaras turi tik apie 10 % drėgmės, todėl vandens poreikis smarkiai išauga. Jei katė negeria pakankamai, jos organizmas pradeda dehidratuoti. Dehidratacija yra pavojinga, nes gali sutrikdyti inkstų, šlapimo pūslės ir širdies veiklą. Daugelis šeimininkų pastebi pirmuosius požymius tik tada, kai problema jau įsisenėjusi. Katės dažnai slepia negalavimus, todėl pastebėti pokyčius sunku. Mažas vandens suvartojimas yra vienas iš pagrindinių inkstų nepakankamumo rizikos faktorių. Inkstų ligos yra dažniausia vyresnių kačių problema. Kuo mažiau vandens katė gauna, tuo labiau koncentruojasi šlapimas. Tai didina šlapimo takų akmenų formavimosi riziką. Kai kurie šeimininkai stebisi, kodėl katė vis dar atrodo sveika, nors mažai geria. Priežastis paprasta – simptomai atsiranda vėliau. Katė gali ilgai išgyventi su nedideliu vandens kiekiu, bet tai daro žalą organizmui. Jos organizmas ima naudoti atsargas, o tai silpnina gyvybines funkcijas. Todėl pastebėjus, kad katė negeria, reikia imtis priemonių. Negalima laukti, kol problema išsispręs savaime. Vandens trūkumas katėms yra rimta grėsmė, kuriai būtinas dėmesys.
Pavojai, kai katė geria per mažai
Vandens trūkumas paveikia visą organizmą. Pirmiausia nukenčia inkstai, nes jie atsakingi už skysčių filtraciją. Kai vandens per mažai, inkstai dirba su didesne apkrova. Tai lemia jų ląstelių pažeidimus ir ilgainiui ligas. Šlapimo pūslė taip pat kenčia, nes šlapimas tampa koncentruotas. Tai skatina akmenų formavimąsi. Katė gali pradėti dažniau vaikščioti į dėžutę, bet šlapimo bus mažiau. Tai vienas iš pirmųjų pavojaus ženklų. Dehidratacija veikia ir kraujo sudėtį. Kraujo klampumas padidėja, todėl sunkiau aprūpinti audinius deguonimi. Katė tampa vangiai judri, netenka energijos. Poveikį patiria ir virškinimo sistema. Be pakankamai skysčių maistas sunkiau virškinamas. Tai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Oda tampa sausesnė, kailis praranda blizgesį. Ilgainiui atsiranda imuniteto susilpnėjimas. Katė tampa imlesnė infekcijoms. Net nedideli virusai gali sukelti rimtą ligą. Ilgalaikis vandens trūkumas padidina diabeto ir širdies ligų riziką. Katė pradeda greičiau senti. Svarbiausia suprasti, kad pavojai kaupiasi tyliai. Simptomai pasireiškia vėlai. Tai dažniausiai būna jau negrįžtami inkstų ar šlapimo takų pažeidimai. Todėl būtina užtikrinti, kad katė gertų pakankamai kasdien. Vandens stygius yra ne mažiau pavojingas nei prastas maistas. Katės sveikata tiesiogiai priklauso nuo šio įpročio.
Sprendimai, kaip paskatinti katę gerti daugiau
Laimei, yra daugybė būdų, kaip padėti katei gerti daugiau. Vienas iš efektyviausių – naudoti vandens fontanėlį. Katės natūraliai mėgsta tekantį vandenį. Tai skatina jas dažniau prie jo prieiti. Paprastas dubenėlis ne visada vilioja. Vanduo jame greitai praranda šviežumą. Todėl fontanėliai tampa puiki investicija. Kitas sprendimas – keisti pašaro tipą. Jei katė gauna tik sausą maistą, verta įtraukti šlapio. Šlapias pašaras turi daug drėgmės. Tai padeda kompensuoti vandens trūkumą. Galima net maišyti sausą maistą su šlapiu. Dar viena priemonė – įpilti vandens į maistą. Tai paprastas būdas padidinti skysčių suvartojimą. Kai kurios katės noriai valgo drėgnesnį maistą. Taip pat verta naudoti kelis dubenėlius namuose. Katėms patinka turėti pasirinkimą. Dubenėlius reikia laikyti skirtingose vietose. Vandens šviežumą būtina užtikrinti kasdien. Katės dažnai atsisako gerti, jei vanduo atrodo stovėjęs. Kartais padeda dubenėlių medžiaga. Nerūdijančio plieno ar stikliniai dubenėliai labiau patinka nei plastikiniai. Svarbu ir vandens temperatūra. Kai kurios katės labiau mėgsta kambario temperatūros vandenį. Sprendimų yra daug, bet svarbiausia – stebėti, kas tinka būtent jūsų katei. Kiekviena katė yra individuali. Jei nepavyksta paskatinti gerti, verta pasitarti su veterinaru.
Kada kreiptis į veterinarą dėl mažo vandens vartojimo?
Nors kai kurios katės natūraliai geria mažiau, yra situacijų, kai būtina kreiptis į specialistą. Jei katė visiškai nustoja gerti, tai aiškus pavojus. Tai gali reikšti rimtą ligą. Jei kartu pastebite vangumą, apetito stoką ar svorio kritimą, delsti negalima. Skubus vizitas pas veterinarą gali išgelbėti gyvybę. Katė, kuri geria mažai ir dažnai vemia, turi būti patikrinta. Tai gali būti inkstų ar kepenų sutrikimų požymiai. Jei katė pradeda dažniau lankytis kraiko dėžėje, bet šlapimo yra mažai, tai dar vienas ženklas. Veterinaras atliks kraujo ir šlapimo tyrimus. Tai padės nustatyti tikrąją problemą. Kartais reikia atlikti ultragarsą. Tai leidžia pamatyti inkstų ar pūslės būklę. Jei nustatoma liga, būtina gydyti iš karto. Kuo anksčiau, tuo geresnė prognozė. Net jei liga nėra sunki, gydytojas patars, kaip užtikrinti geresnę hidrataciją. Kai kuriais atvejais skiriami specialūs pašarai. Jie padeda palaikyti inkstų sveikatą. Katėms, kurios linkusios mažai gerti, reikia nuolatinės priežiūros. Niekada nereikėtų ignoruoti šio elgesio. Vandens trūkumas gali būti tik simptomas. Dažnai jis slepia gilesnę problemą. Todėl atsakingas šeimininkas turėtų laiku reaguoti.
Kačių vandens vartojimo ypatumai
Katės geria kitaip nei šunys. Jų liežuvio judesiai sukuria vandens stulpelį, kurį jos greitai praryja. Tai leidžia išgerti daugiau su mažiau judesių. Tačiau dėl silpno troškulio signalo jos prie vandens eina retai. Todėl šeimininkas turi užtikrinti, kad vanduo būtų visada prieinamas. Katėms patinka švarus, tekančio vandens šaltinis. Tai atitinka jų instinktą ieškoti šviežio vandens gamtoje. Dėl to dauguma jų vengia stovinčio vandens. Jei namuose yra tik vienas dubenėlis, katė gali jo ignoruoti. Skirtingų kačių įpročiai labai skiriasi. Vienos geria daugiau, kitos beveik nieko. Tai normalu, bet reikia stebėti bendrą suvartojimą. Pagal svorį ir mitybą galima apskaičiuoti, kiek vandens reikia. Jei katė sveria 4 kg, ji turėtų gauti bent 200–250 ml per dieną. Dalis to ateina iš maisto, bet likusi dalis turi būti iš vandens. Jei katė gauna mažiau, atsiranda rizika. Remiantis Cornell Feline Health Center, daugelis kačių negeria pakankamai, ypač jei maitinamos sausu maistu. Šis faktas pabrėžia, kad vandens vartojimas yra vienas iš svarbiausių sveikatos aspektų. Šeimininkas privalo jį kontroliuoti. Vanduo turi būti visada pasiekiamas. Tai yra pagrindinė prevencijos priemonė.
Pabaigai
Katė, kuri geria mažai vandens, rizikuoja savo sveikata. Iš pradžių tai gali atrodyti nereikšminga, bet ilgainiui sukelia rimtas problemas. Inkstų ligos, šlapimo takų akmenys, dehidratacija – tai tik keli pavojai. Kiekvienas šeimininkas turi suprasti, kad vandens suvartojimas yra toks pat svarbus kaip tinkamas maistas. Sprendimų yra daug – fontanėliai, šlapias pašaras, keli dubenėliai namuose. Reikia tik pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jūsų katei. Vandens trūkumas niekada neturėtų būti ignoruojamas. Pastebėjus požymius, būtina imtis veiksmų. Kartais vien paprasti pokyčiai gali padėti išvengti ligų. Veterinaro patarimas taip pat yra nepakeičiamas. Geriau užkirsti kelią, nei gydyti pasekmes. Katės sveikata yra šeimininko atsakomybė. Todėl kiekviena diena, kai ji geria pakankamai, yra žingsnis link ilgesnio ir laimingesnio gyvenimo.
