Neapolio mastifas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Neapolio mastifas (Neapolitan mastiff) yra sena ir įspūdinga veislė, susiformavusi Italijoje, ypač pietiniame Kampanijos regione. Šių šunų istorija siejama su Senovės Romos molosų tipo šunimis, kurie buvo naudojami kare ir turto apsaugai. Manoma, kad veislė buvo kuriama kryžminant romėnų molosus su vietiniais stambiais italų sarginiais šunimis. Tokiu būdu buvo siekiama išvesti itin masyvų, bauginančios išvaizdos, bet šeimai ištikimą sargą. Neapolio mastifai buvo veisiami tam, kad saugotų dvarus, ūkius ir gyvulius nuo plėšikų bei laukinių žvėrių. Jie turėjo būti pakankamai drąsūs, kad stotų akistaton su užpuoliku, ir pakankamai ramūs, kad be reikalo nešvaistytų jėgų. Veisėjai atrinko šunis su stipria kaulų struktūra ir galingais žandikauliais. Taip pat buvo vertinamos laisvos, storos odos raukšlės, kurios galėjo apsaugoti nuo įkandimų kovos metu. Šios raukšlės neatsirado dėl grožio, o dėl praktinės paskirties mūšio ar gynybos situacijose. Neapolio mastifas buvo kuriamas kaip tylus, bet nuolat budrus sargas. Jis turėjo stebėti aplinką ir reaguoti tik esant tikrai grėsmei. Tokia savybė buvo ypač svarbi naktinėse sargybose dvaruose ir ūkiuose. Veislės charakterį formavo poreikis dirbti savarankiškai be nuolatinių žmogaus komandų. Dėl to šie šunys išsiugdė gebėjimą patys vertinti situaciją. Neapolio mastifai taip pat buvo atrenkami pagal lojalumą savo šeimai. Jų tikslas buvo saugoti savus ir būti negailestingiems priešui. Per šimtmečius veislė tapo tikru pietų Italijos apsauginio šuns simboliu. XX amžiaus pradžioje ši veislė buvo beveik išnykusi dėl karų ir socialinių pokyčių. Ją atgaivino italų veisėjai, atrinkę likusius tipinius individus. Atkuriant veislę buvo laikomasi senųjų molosų tipo šunų bruožų. Taip buvo išsaugotas masyvus kūnas, didelė galva ir raukšlėta oda. Šiandien Neapolio mastifas išlaikė savo pirminę paskirtį kaip apsauginis šuo. Jis tebėra ramus, bet visada pasiruošęs ginti šeimą. Jo išvaizda iki šiol atspindi senąsias gynybines funkcijas. Veislės istorija aiškiai parodo, kad ji buvo sukurta ne parodoms, o realiam darbui. Neapolio mastifas yra šuo, kurio kilmė susijusi su jėga, ištverme ir apsauga. Šiandien jis laikomas gyvu senovės molosų palikimu, išsaugojusiu savo paskirtį iki mūsų dienų.
Neapolio mastifas: veislės charakteristika
Dydis: labai didelis.
Temperamentas: ištikimas, budrus, ramus, protingas, uždaras su nepažįstamaisiais.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininko, mėgsta būti šalia žmonių.
Santykiai su vaikais: gali būti kantrus su vaikais, bet dėl dydžio žaidimai turėtų būti prižiūrimi.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, mažus gyvūnus gali persekioti.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su kiemu, bet gali prisitaikyti prie buto, jei gauna pakankamai erdvės.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 7–9 metai.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo ir alkūnės sąnario displazija, širdies ligos, odos problemos, akių ligos, skrandžio torsija.
Priežiūra: reikia reguliariai valyti raukšles, kad išvengtų infekcijų, ir prižiūrėti trumpą kailį.
Seilėjimasis: labai didelis.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: būtina aukštos kokybės mityba, porcijas geriau dalinti į kelis kartus per dieną.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – nors protingas, gali būti užsispyręs, todėl reikia kantrios ir tvirtos dresūros. ankstyva socializacija būtina.
Fizinis aktyvumas: vidutinis – nereikalauja intensyvaus krūvio, bet būtini kasdieniai pasivaikščiojimai.
Protinė stimuliacija: vidutinė – mėgsta būti užimtas, bet nėra reiklus užduotims.
Lojimas: žemas – loja tik tada, kai jaučia grėsmę ar nori perspėti.
Kam tinka Neapolio mastifas?
Neapolio mastifas labiausiai tinka patyrusiems šeimininkams, kurie ieško ramaus, bet labai saugančio šuns ir gali skirti laiko jo socializacijai bei dresūrai. Jis geriausiai jaučiasi erdviuose namuose su kiemu ir patinka žmonėms, vertinantiems lojalumą, stabilų charakterį ir stiprų ryšį su augintiniu. Ši veislė puikiai tinka tiems, kurie nori patikimo šeimos sargo, gebančio būti švelniu su savais ir budriu svetimų atžvilgiu. Tačiau Neapolio mastifas netinka gyvenantiems mažose erdvėse ar tiems, kuriuos vargina gausus seilėjimasis. Tai taip pat nėra geras pasirinkimas pirmą kartą šunį įsigyjantiems žmonėms, nes veislei būtina aiški lyderystė ir nuoseklus auklėjimas.
Išvada
Neapolio mastifas yra šuo, kurio išvaizda kalba apie jėgą, o charakteris – apie gilų prisirišimą prie šeimos. Už masyvaus kūno slypi ramus ir stabilus sargas, gebantis tyliai stebėti ir reaguoti tik tada, kai to iš tikrųjų reikia. Ši veislė geriausiai atsiskleidžia šalia patyrusio šeimininko, kuris moka užtikrinti aiškias taisykles ir saugią aplinką. Namuose mastifas dažnai tampa ramiu šeimos nariu, vertinančiu rutiną ir artimą ryšį su žmonėmis. Jam svarbi erdvė, nes tik joje jis jaučiasi užtikrintas ir gali atlikti savo prigimtinę sargo rolę. Tinkamai socializuotas, šis šuo sugeba būti kantrus, švelnus ir labai atsidavęs. Neapolio mastifas labiausiai tinka tiems, kurie ieško ne tik įspūdingo augintinio, bet ir rimto, patikimo šeimos gynėjo.