Pekinas – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Pekinas (Pekingese) yra viena seniausių dekoratyvinių šunų veislių pasaulyje, susiformavusi Kinijoje dar prieš daugiau nei du tūkstančius metų. Jo istorija glaudžiai susijusi su Kinijos imperatorių rūmais, kur šie šunys buvo laikomi šventais gyvūnais. Veislė buvo išvesta specialiai tam, kad tarnautų kaip valdovų ir kilmingųjų palydovai. Manoma, kad pekinų protėviais tapo senoviniai Tibeto spanieliai ir lhasa apsai, kurie buvo kryžminami su mažais rūmų šunimis Kinijoje. Tokie kryžminimai leido išgauti trumpą snukį, ilgą kailį ir kompaktišką kūną. Veisimo tikslas nebuvo darbas ar medžioklė, o išskirtinai kompanija žmogui. Pekinas turėjo būti mažas, kad jį būtų galima laikyti rūmų viduje ir net nešiotis ant rankų. Šunys buvo atrenkami pagal ramų, bet orų charakterį. Taip pat buvo labai svarbi jų išvaizda, kuri turėjo priminti mitinį liūtą. Dėl šios priežasties buvo sąmoningai formuojamas ilgas kailis aplink galvą ir krūtinę. Imperatoriškuose rūmuose pekinai gyveno atskiruose paviljonuose ir turėjo savo tarnus. Jie dalyvaudavo religinėse ceremonijose ir buvo laikomi laimės bei galios simboliais. Paprastiems žmonėms laikyti šią veislę buvo draudžiama. Net bandymas pavogti tokį šunį galėjo baigtis mirties bausme. Dėl šios izoliacijos veislė ilgą laiką vystėsi be išorinių įtakų. Tai padėjo išsaugoti unikalią kūno sandarą ir savitą temperamentą. Pekinas buvo veisiamas taip, kad būtų budrus ir galėtų įspėti apie svetimus žmones. Todėl, nepaisant mažo dydžio, jis pasižymėjo ryškiu sarginiu instinktu. Šuo turėjo būti drąsus ir pasitikintis savimi, kad galėtų jaustis vertas imperatoriaus draugijos. XIX amžiuje, per Opijaus karus, keli pekinai buvo išgabenti į Europą. Jie tapo diplomatinėmis dovanomis ir pateko į Anglijos karališkuosius namus. Nuo tada veislė pradėjo plisti Vakarų pasaulyje. Tačiau net ir Europoje pekinas buvo laikomas egzotišku ir kilmingu šunimi. Jo paskirtis išliko ta pati – būti žmogaus palydovu. Pekino charakterį ir išvaizdą iki šiol formuoja jo kilmė iš imperatoriškųjų rūmų. Tai veislė, kuri buvo išvesta ne darbui, o gyvenimui šalia žmogaus ir simboliniam statusui pabrėžti.
Pekinas: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: savarankiškas, drąsus, orus, ištikimas, švelnus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimos, mėgsta būti dėmesio centre.
Santykiai su vaikais: gerai sutaria su vyresniais vaikais, bet trapus mažiems.
Santykiai su kitais gyvūnais: paprastai draugiškas, bet užsispyręs.
Gyvenimo sąlygos: puikiai prisitaiko prie gyvenimo bute, nereikalauja daug vietos.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: kvėpavimo takų sutrikimai, akies obuolio prolapsas, odos raukšlių infekcijos, dantų problemos, klubo sąnario displazija.
Priežiūra: ilgas ir tankus kailis reikalauja šukavimo 2–3 kartus per savaitę ir periodinio kirpimo, būtina nuolat rūpintis akių bei raukšlių higiena.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikalinga subalansuota mityba, nes veislė linkusi į nutukimą.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – gali būti užsispyręs, todėl reikia nuoseklumo ir pozityvios motyvacijos.
Fizinis aktyvumas: žemas – patenkina trumpi pasivaikščiojimai ir ramūs žaidimai.
Protinė stimuliacija: vidutinė – mėgsta paprastas komandas ir dalyvauti kasdienėje veikloje.
Lojimas: vidutinis – loja, kai pastebi ką nors neįprasto.
Kam tinka pekinas?
Pekinas labiausiai tinka žmonėms, ieškantiems ramaus, oraus ir prie šeimininko stipriai prisirišančio augintinio, gerai prisitaikančio prie gyvenimo bute. Ši veislė ypač patiks tiems, kurie vertina tylų, jaukų gyvenimo ritmą ir nori artimo kasdienio ryšio su savo šunimi. Pekinas puikiai jaučiasi pas vyresnio amžiaus žmones ar šeimininkus, galinčius skirti laiko švelniai priežiūrai, ypač kailiui ir akims. Jis tiks tiems, kurie nori mažo, bet charakteringo kompaniono, nereikalaujančio didelio fizinio krūvio. Tačiau pekinas nėra geras pasirinkimas labai aktyvioms šeimoms ar namams su mažais vaikais, taip pat tiems, kurie negali skirti pakankamai dėmesio kasdienei priežiūrai.
Išvada
Pekinas yra tarsi mažas imperatoriškas šešėlis, visada pasiruošęs būti šalia savo žmogaus ir stebėti pasaulį iš patogios vietos. Jo ramus būdas ir orus elgesys sukuria namuose tylos ir stabilumo jausmą. Šis šuo nebėga paskui aktyvias pramogas, bet mielai renkasi ilgus vakarus šalia šeimininko. Pekinas greitai tampa emociniu kompanionu, kuris jaučia nuotaikas ir moka būti šalia tada, kai to labiausiai reikia. Nors jo išvaizda traukia akį, didžiausia vertybė slypi jo gebėjime kurti artimą ryšį. Tai veislė, kuri labiau vertina pastovumą nei nuotykius ir ramybę labiau nei triukšmą. Tinkamoje aplinkoje pekinas tampa ne tik augintiniu, bet ir tyliu, ištikimu kasdienybės palydovu.