Pikardijos aviganis – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Pikardijos aviganis (Berger picard) yra sena prancūzų aviganių veislė, susiformavusi šiaurinėje Prancūzijos dalyje, Pikardijos regione, dar viduramžiais. Ši veislė buvo kuriama tuo metu, kai ganymas buvo pagrindinis vietos ūkininkų pragyvenimo šaltinis. Pikardijos aviganis buvo išvestas tam, kad galėtų ganyti avis ir galvijus didelėse, atvirose ganyklose. Ūkininkams reikėjo šuns, kuris gebėtų savarankiškai prižiūrėti bandą be nuolatinės žmogaus kontrolės. Veisiant buvo naudojami vietiniai Prancūzijos aviganiai ir senieji Europos ganymo šunys, paplitę Belgijos ir Prancūzijos pasienio regionuose. Manoma, kad veislės formavimuisi įtakos turėjo ir senieji belgų aviganiai bei Briaro tipo šunys. Tokie kryžminimai leido išgauti šunį, kuris buvo ir ištvermingas, ir pakankamai protingas sudėtingam darbui. Pagrindinis selekcijos tikslas buvo sukurti patikimą bandos prižiūrėtoją. Šuo turėjo gebėti greitai reaguoti į gyvulių judėjimą ir išlaikyti tvarką bandoje. Pikardijos aviganis taip pat turėjo būti pakankamai drąsus, kad atbaidytų plėšrūnus. Dirbdamas atvirose vietovėse, jis privalėjo priimti sprendimus savarankiškai. Dėl to selekcijoje buvo paliekami tik tie šunys, kurie pasižymėjo budrumu ir stipriu charakteriu. Šiurkštus kailis buvo formuojamas kaip apsauga nuo lietaus, vėjo ir šalčio. Toks kailis buvo ypač svarbus dirbant drėgname ir vėsiame šiaurės Prancūzijos klimate. Pikardijos aviganis turėjo būti pakankamai stiprus, kad galėtų dirbti visą dieną be poilsio. Jo kūnas buvo formuojamas tvirtas, bet ne per sunkus, kad išliktų judrus. Šie šunys dirbo arti žmogaus, todėl buvo atrenkami ir pagal paklusnumą. Tačiau kartu jie turėjo išlikti savarankiški. Laikui bėgant veislė tapo neatsiejama Prancūzijos kaimo gyvenimo dalimi. Pikardijos aviganis buvo naudojamas ne tik ganymui, bet ir sodybų apsaugai. Jo budrumas ir atsargumas buvo itin vertinami ūkininkų. XX amžiuje veislė buvo beveik išnykusi dėl karų ir mechanizuoto ūkininkavimo. Išlikę šunys buvo kryptingai veisiami siekiant atkurti darbines savybes. Šiandien Pikardijos aviganis išlaiko savo pirminę paskirtį ir instinktus. Jo charakteris vis dar atspindi sunkų ir atsakingą darbą ganyklose. Tai veislė, kurios kilmė tiesiogiai susijusi su gyvulių ganymu ir teritorijos apsauga.
Pikardijos aviganis: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: draugiškas, protingas, budrus, ištikimas, savarankiškas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimos, bet gali būti nepriklausomas.
Santykiai su vaikais: gerai sutaria su vaikais, yra kantrus ir žaismingas.
Santykiai su kitais gyvūnais: paprastai draugiškas su šunimis, bet gali būti atsargus su nepažįstamais gyvūnais.
Gyvenimo sąlygos: geriausiai jaučiasi name su kiemu, bet gali prisitaikyti ir bute, jei gauna pakankamai aktyvumo.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–14 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: klubo sąnario displazija, akių problemos, jautri virškinimo sistema.
Priežiūra: šiurkštus, vidutinio ilgio kailis reikalauja šukavimo 1–2 kartus per savaitę.
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: subalansuota, aukštos kokybės mityba, pritaikyta aktyviam šuniui.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – greitai mokosi, bet gali būti užsispyręs.
Fizinis aktyvumas: aukštas – reikia ilgo kasdienio pasivaikščiojimo, bėgiojimo ir užsiėmimų.
Protinė stimuliacija: aukšta – mėgsta mokytis naujų komandų, žaisti protinius žaidimus.
Lojimas: vidutinis – loja tik tuomet, kai pastebi grėsmę ar kažką įtartino.
Kam tinka Pikardijos aviganis?
Pikardijos aviganis geriausiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios nori šuns, galinčio dalyvauti kasdienėje veikloje ir turėti aiškią užduotį. Jis puikiai dera su šeimininkais, mėgstančiais ilgesnius pasivaikščiojimus, žygius ar šunų sportą, pavyzdžiui, agility ar obedience. Ši veislė patiks tiems, kurie ieško ištikimo, budraus ir su žmogumi glaudų ryšį kuriančio šuns. Tačiau Pikardijos aviganis netiks žmonėms, kurie negali skirti laiko reguliariam judėjimui ir nuosekliai dresūrai. Jis taip pat nėra geras pasirinkimas ieškantiems ramaus, mažai priežiūros reikalaujančio augintinio ar neturintiems patirties su aviganių tipo šunimis.
Išvada
Pikardijos aviganis yra protingas ir ištvermingas šuo, kuris geriausiai jaučiasi aktyvioje ir judrioje aplinkoje. Jis greitai mokosi, noriai dirba su žmogumi ir su entuziazmu įsitraukia į įvairias veiklas. Šios veislės atstovai yra draugiški, bet kartu budrūs ir saugantys savo aplinką. Jie puikiai tinka šeimoms, kurios mėgsta sportą, ilgesnius pasivaikščiojimus ir aktyvų laisvalaikį. Pikardijos aviganis sėkmingai pasirodo paklusnumo bei judrumo užduotyse, kur gali išnaudoti savo energiją ir protą. Tinkamai auklėjamas jis tampa patikimu, švelniu ir stipriai prie žmonių prisirišančiu šeimos nariu. Tai veislė, kuriai būtinas kryptingas užimtumas, nes tik taip ji išlieka rami, subalansuota ir laiminga.