Šių veislių populiarumo priežastys
Prancūzų buldogai ir mopsai yra dvi veislės, kurios per pastaruosius dešimtmečius tapo itin populiarios ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Juos žmonės renkasi dėl mažo dydžio, ramaus būdo ir gebėjimo prisitaikyti prie gyvenimo bute. Abi veislės yra žaismingos, mėgsta būti šalia šeimininko ir tampa ištikimais draugais, kurie retai palieka savo šeimininką vieną. Jų populiarumą lemia ir tai, kad jie nereikalauja labai daug fizinės veiklos, todėl tinka vyresnio amžiaus žmonėms ar užimtiems miesto gyventojams. Žinoma, tiek mopsai, tiek prancūzų buldogai turi savų sveikatos ypatybių, kurios svarbios prieš pasirenkant šuniuką. Miesto sąlygomis tai labai reikšminga, nes mažos erdvės ir ribotas judėjimas gali turėti įtakos augintinio gerovei. Įdomu tai, kad nors abi veislės yra kilusios iš skirtingų šunų veisimo tradicijų, jų reputacija kaip „sofos draugų“ yra labai panaši. Šeimininkai dažnai lygina jų charakterį, sveikatos problemas bei tinkamumą šeimai su vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius panašumus ir skirtumus, kurie padės nuspręsti, ar mopsas, ar prancūzų buldogas geriau tiks jūsų namams. Beje, jei domina ramesni šunys mieste, galite paskaityti ir mūsų straipsnį apie mažiausiai lojančius šunis, kuris puikiai papildo šią temą. Tokia informacija leis geriau suvokti, ko tikėtis iš šių veislių.

Temperamentas ir charakterio bruožai
Mopsai dažniausiai apibūdinami kaip linksmi, draugiški ir be galo prieraišūs šunys, kurie mėgsta būti šalia žmogaus. Jie geba greitai prisitaikyti prie šeimos gyvenimo ritmo ir dažnai tampa šeimos „klounais“, kurie priverčia visus nusišypsoti. Prancūzų buldogai, kita vertus, garsėja savo švelnumu, ištikimybe ir gebėjimu išlikti ramūs net ir triukšmingoje aplinkoje. Jie puikiai jaučiasi mieste, kur svarbiausia yra ramus būdas ir gebėjimas prisitaikyti prie mažesnių erdvių. Nors abi veislės yra draugiškos, mopsai labiau linkę būti nuolat dėmesio centre, tuo tarpu buldogai mėgsta daugiau ramybės. Abu šunys labai myli vaikus, tačiau prancūzų buldogai dažniausiai pasižymi didesniu kantrumu, o mopsai yra šiek tiek labiau užsispyrę. Šių veislių savybės labai priklauso nuo individualaus šuns, tačiau apskritai jos laikomos labai socialiomis ir tinkamomis šeimos augintinėmis. Miesto sąlygomis tai yra didelis privalumas, nes šuo turi mokėti išlikti ramus tarp žmonių, automobilių ir įvairių garsų. Šeimos dažnai pastebi, kad mopsai yra linkę daugiau loti, tačiau tai nėra didelė problema, jei šuniukas nuo mažens tinkamai socializuojamas. Buldogai paprastai būna santūresni, jų lojimas trumpas ir dažnai skirtas tik įspėti apie neįprastą situaciją. Taigi temperamentas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos šeimininkai renkasi tarp šių dviejų veislių.
Fizinė sveikata ir dažniausios problemos
Abi šios veislės yra brachicefalinės, tai reiškia, kad jos turi trumpą snukutį, todėl dažnai susiduria su kvėpavimo problemomis. Mopsai ypač linkę į kvėpavimo takų susiaurėjimus, kas pasireiškia knarkimu ar sunkesniu kvėpavimu karštą dieną. Prancūzų buldogai turi panašių problemų, tačiau dažniau kenčia nuo stuburo ir sąnarių ligų. Labai svarbu užtikrinti, kad šie šunys nebūtų permaitinti, nes antsvoris dar labiau pablogina jų sveikatos būklę. Mopsai taip pat linkę į akių ligas, nes jų akys yra didelės ir išraiškingos, o buldogai dažniau turi odos problemų dėl raukšlių. Miesto gyventojams svarbu žinoti, kad šios veislės negali pakelti didelio fizinio krūvio ar intensyvaus karščio. Dėl to pasivaikščiojimai turi būti reguliariai, bet trumpi, kad šuo nepavargtų ir neperkaistų. Be to, reikia nuolat stebėti jų svorį ir pasirūpinti tinkama mityba. Veterinarai dažnai rekomenduoja specialų pašarą, kuris padeda sumažinti antsvorio riziką ir palaikyti sąnarių sveikatą. Nors abi veislės laikomos sveikatos atžvilgiu sudėtingesnėmis, tinkamai prižiūrimos jos gali gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą.
Tinkamumas šeimai ir vaikams
Mopsai yra žinomi dėl savo gebėjimo greitai prisirišti prie vaikų ir nuolat ieškoti žaidimų, todėl šeimos, turinčios mažamečių, dažnai juos renkasi kaip pirmą šunį. Jie yra kantrūs ir mėgsta būti dėmesio centre, todėl neretai tampa tikrais mažųjų draugais, kurie visada pasiruošę praskaidrinti nuotaiką. Mopsai pasižymi stipriu noru dalyvauti šeimos gyvenime, o jų švelnus charakteris leidžia lengvai sugyventi su įvairaus amžiaus vaikais. Prancūzų buldogai, palyginti su mopsais, yra ramesni ir labiau linkę į poilsį, todėl jie idealiai tinka šeimoms, kurios vertina ramybę namuose. Jie puikiai prisitaiko prie mažų butų, kur triukšmas ir judesys yra dažnas reiškinys, bet patys išlieka santūrūs ir stabilūs. Abi veislės nereikalauja daug erdvės, todėl bute gyvenančios šeimos dažnai renkasi būtent šiuos šunis. Tai labai svarbu miesto aplinkoje, kur augintinis turi išmokti dalintis ribotomis erdvėmis su žmonėmis. Mopsai gali būti šiek tiek jautresni triukšmui, tačiau tinkamai socializuoti jie greitai pripranta prie miesto gyvenimo ritmo ir įvairių garsų. Buldogai, priešingai, paprastai išlieka ramūs net ir esant garsesnei aplinkai, todėl jų charakteris patinka šeimoms, norinčioms ramaus augintinio. Abu šunys mėgsta būti arti žmonių ir netoleruoja ilgos vienatvės, todėl šeimos, kurios daug laiko praleidžia namuose, yra jiems tinkamiausios.
Vaikai dažniausiai greitai pamėgsta abi veisles, nes jos mėgsta būti glostomos, žaisti ir gauti dėmesio. Mopsai paprastai labiau mėgsta aktyvius žaidimus, o prancūzų buldogai yra linkę į ramesnes pramogas, tačiau abu sugeba sukurti stiprų ryšį su vaikais. Svarbu tik užtikrinti, kad mažesni vaikai būtų mokomi elgtis su šunimi atsargiai, nes tiek mopsai, tiek buldogai gali būti jautrūs grubiam elgesiui. Šie šunys paprastai labai greitai supranta vaikų emocijas ir dažnai tampa jų emociniais pagalbininkais – glosto, priglaudžia ar tiesiog būna šalia, kai vaikui liūdna. Šeimos, turinčios šiuos šunis, dažnai pabrėžia, kad jie tampa ne tik augintiniais, bet ir tikrais šeimos nariais, lydinčiais kiekviename kasdienybės žingsnyje. Mopsai suteikia daugiau judesio ir žaidimų, o buldogai – daugiau ramybės ir stabilumo, todėl pasirinkimas priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo. Abu šunys yra tinkami ir vyresnio amžiaus vaikams, kurie geba suprasti atsakomybę už gyvūną, taip pat ir mažiems vaikams, jei šeima užtikrina priežiūrą ir saugumą. Jie gali tapti neįkainojama patirtimi, mokančia vaikus empatijos, atsakomybės ir draugiškumo. Šių veislių santykis su vaikais dažnai apibūdinamas kaip šiltas, kupinas ištikimybės ir nuoširdumo. Net šeimos, kurios anksčiau abejojo dėl šuns auginimo, pastebi, kad pasirinkus mopsą ar prancūzų buldogą, jų kasdienybė tapo linksmesnė, jaukesnė ir labiau subalansuota. Tokie šunys geba užmegzti ryšį ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais, todėl šeima tampa dar darnesnė. Dėl šių savybių mopsai ir buldogai laikomi vienomis geriausių veislių šeimoms, norinčioms augintinio, kuris tikrai papildytų jų gyvenimą.

Kuri veislė geriau prisitaiko prie miesto gyvenimo?
Mopsai ir prancūzų buldogai abu laikomi puikiais miesto gyventojais, tačiau jų poreikiai šiek tiek skiriasi. Mopsai gali būti šiek tiek aktyvesni, todėl jiems reikia daugiau žaidimų namuose, kad neišsektų energija. Prancūzų buldogai dažniau renkasi poilsį ir ramybę, todėl jiems pakanka trumpų pasivaikščiojimų lauke. Miesto gyvenimui labai svarbu, kad šuo nebūtų triukšmingas ir nepriekabiautų prie kaimynų – šiuo atveju buldogai dažniausiai yra tylesni. Mopsai labiau linkę loti, bet tinkamai išmokyti jie netampa triukšmingi. Abu šunys gerai jaučiasi mažose erdvėse, todėl jiems nebūtina didelė sodyba ar kiemas. Svarbiausia užtikrinti, kad jie gautų pakankamai dėmesio, nes vieni jie labai nemėgsta likti. Jei ieškote šuns, kuris būtų tinkamas miesto gyvenimui, tiek prancūzų buldogas, tiek mopsas yra labai geras pasirinkimas.
Apibendrinimas
Renkantis tarp prancūzų buldogo ir mopso, svarbiausia atsižvelgti į šeimos gyvenimo būdą, sveikatos priežiūros galimybes ir norimą šuns charakterį. Mopsai yra linksmi, žaismingi ir mėgstantys nuolatinį dėmesį, o prancūzų buldogai – švelnūs, ramūs ir kantrūs šeimos draugai. Abu šunys puikiai tinka butui, tačiau buldogai dažniau renkasi poilsį, o mopsai – aktyvesnį bendravimą. Sveikatos atžvilgiu abi veislės reikalauja atsakingo požiūrio, todėl būtina reguliariai lankytis pas veterinarą ir pasirūpinti tinkama mityba. Miesto gyvenimui šios dvi veislės yra vienos populiariausių, nes jos puikiai prisitaiko prie mažų erdvių ir žmogaus ritmo. Galutinį sprendimą turėtumėte priimti pagal tai, ar ieškote aktyvesnio, ar ramesnio draugo. Bet kuriuo atveju tiek prancūzų buldogas, tiek mopsas gali tapti nuostabiu šeimos nariu.