Šarpėjus – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Šarpėjus (shar-pei) buvo išvestas pietinėje Kinijos dalyje daugiau nei prieš du tūkstančius metų, dar Hanų dinastijos laikotarpiu. Archeologiniai radiniai, įskaitant molines figūrėles ir piešinius, rodo, kad šio tipo šunys buvo žinomi jau senovės Kinijoje. Veislė formavosi kaimo vietovėse, kur žmonėms reikėjo universalaus ir patikimo šuns. Pagrindinis tikslas buvo turėti augintinį, galintį saugoti namus, sandėlius ir gyvulius. Šarpėjai taip pat buvo naudojami medžioklei, ypač smulkesnių gyvūnų gaudymui. Kai kuriuose regionuose jie dalyvavo ir šunų kovose, kurios tuo metu buvo paplitusios. Būtent šiam tikslui raukšlėta oda turėjo praktinę reikšmę. Laisva oda leido šuniui išsisukti iš priešininko sugriebimo ir apsaugodavo gyvybiškai svarbius organus. Trumpas, šiurkštus kailis buvo atsparus purvui ir parazitams. Mėlynas liežuvis, būdingas šarpėjui, siejamas su senaisiais Azijos šunų tipais ir randamas ir kitose kinų kilmės veislėse. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šarpėjus buvo formuojamas kryžminant vietinius pietų Kinijos kaimų sarginius ir medžioklinius šunis su senaisiais mastifų tipo šunimis bei kitais primityviais Azijos šunimis, iš kurių jis paveldėjo tvirtą kūno sudėjimą, raukšlėtą odą, stiprų sargumo instinktą ir būdingą melsvą liežuvį. Veisimas vyko natūralios atrankos principu, be kryptingų veislynų. Išlikdavo tik stipriausi, budriausi ir labiausiai prisitaikę šunys. Šarpėjai buvo žinomi kaip nepasitikintys svetimaisiais, bet ištikimi savo šeimai. Ši savybė buvo ypač vertinama kaimuose. Ilgus šimtmečius veislė išliko beveik nepakitusi. Situacija drastiškai pasikeitė XX amžiaus viduryje. Politinės permainos Kinijoje ir kultūrinė revoliucija lėmė masinį šunų naikinimą. Šarpėjus atsidūrė ant išnykimo ribos. Išliko tik nedidelė populiacija pietų Kinijoje ir Honkonge. Būtent Honkonge pradėtas kryptingas veislės atkūrimas. Keletas šunų buvo eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten veislė sulaukė didelio susidomėjimo. 1970-aisiais šarpėjus buvo paskelbtas viena rečiausių šunų veislių pasaulyje. Tai paskatino tarptautinį veisimo judėjimą. Šiandien šarpėjus laikomas gyvu senovės Kinijos paveldu, išlaikiusiu savo istorinę paskirtį ir išskirtinę išvaizdą.
Šarpėjus: veislės charakteristika
Dydis: vidutinis.
Temperamentas: rimtas, nepriklausomas, ištikimas, ramus, santūrus.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie savo šeimininko, tačiau išdidus ir savarankiškas, mėgsta ramybę ir stabilumą.
Santykiai su vaikais: gerai sutaria su vyresniais vaikais, kurie elgiasi pagarbiai, bet ne visada toleruoja mažų vaikų triukšmą ar grubumą.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, su mažais gyvūnais reikalinga socializacija nuo mažens.
Gyvenimo sąlygos: gerai prisitaiko tiek gyvenant bute, tiek name – svarbiausia, kad aplinka būtų rami ir stabili.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 8–12 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: odos infekcijos (dėl raukšlių), entropija (voko užsirietimas), alergijos, sąnarių ligos.
Priežiūra: raukšles būtina reguliariai valyti ir sausinti, kad neatsirastų bakterijų ar infekcijų. Kailis trumpas, šiurkštus, šeriasi vidutiniškai.
Seilėjimasis: vidutinis.
Hipoalerginis: ne.
Maisto poreikiai: reikalingas kokybiškas, alergijų nesukeliantis maistas, nes šuo turi jautrią odą.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: labai aukštas – reikia ankstyvos socializacijos ir pozityvaus mokymo. Griežtas požiūris dažnai sulaukia pasipriešinimo.
Fizinis aktyvumas: žemas – užtenka kasdienių pasivaikščiojimų, šuo nėra hiperaktyvus.
Protinė stimuliacija: žema – mąsto savarankiškai, bet mėgsta iššūkius, jei jie pateikiami žaismingai.
Lojimas: žemas – dažniausiai loja tik reaguodamas į realų pavojų.
Kam tinka šarpėjus?
Šarpėjus labiausiai tinka žmonėms, ieškantiems ramaus, santūraus ir ištikimo šuns, kuris nėra pernelyg aktyvus kasdienybėje. Ši veislė patiks patyrusiems šunų augintojams, suprantantiems nepriklausomą charakterį ir gebantiems nuosekliai, kantriai dirbti su dresūra. Šarpėjus geriausiai jaučiasi ramesnėje aplinkoje be nuolatinio triukšmo ar chaoso, kur gali jaustis saugus ir stabilus. Jis netiks pirmą kartą šunį auginantiems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ar tiems, kurie neturi laiko reguliariai prižiūrėti raukšlių ir higienos. Tai šuo tiems, kurie vertina pagarbų ryšį, aiškias ribas ir yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už šios veislės specifinius poreikius.
Išvada
Šarpėjus yra veislė, kuri traukia ne tik savo egzotiška išvaizda, bet ir išskirtiniu, santūriu charakteriu. Tai šuo, vertinantis ramybę, aiškią struktūrą ir stabilų kasdienį ritmą, todėl geriausiai jaučiasi subalansuotoje aplinkoje. Jo nepriklausomybė reikalauja šeimininko, kuris moka vadovauti be spaudimo ir kurti ryšį per pasitikėjimą. Nors šarpėjus nėra demonstratyviai meilus, jis sukuria gilų ir tvirtą ryšį su savo šeima. Šiai veislei būtina atsakinga priežiūra, ypač rūpinantis oda ir bendra sveikata. Tinkamai prižiūrimas šarpėjus tampa patikimu namų sargu ir ramiu kasdieniu palydovu. Tai pasirinkimas žmonėms, kurie ieško ne triukšmingo augintinio, o oraus, tyliai ištikimo draugo, gebančio praturtinti šeimos gyvenimą.