Valų terjeras – išsamus veislės aprašymas
Įžanga
Valų terjeras (Welsh terrier) buvo išveistas Didžiojoje Britanijoje, konkrečiai Velse, XVIII–XIX amžiuje, kai terjerai tapo nepakeičiama medžioklės dalimi. Tuo laikotarpiu Velso kaimo vietovėse buvo plačiai paplitusi lapių, barsukų ir kitų urvinių plėšrūnų medžioklė. Ūkininkams ir medžiotojams reikėjo mažo, bet itin drąsaus šuns, kuris galėtų dirbti po žeme ir nebijotų susidurti su agresyviu grobiu. Pagrindinis tikslas buvo išvesti kompaktišką, tvirtą ir atkaklų terjerą, gebantį patekti į siaurus urvus. Ankstyvieji valų terjerai kilo iš senųjų juodai rudų terjerų, vadinamų Old Black and Tan Terriers. Šie šunys buvo kryžminami su senaisiais anglų šiurkščiaplaukiais terjerais, siekiant sustiprinti kailio struktūrą ir ištvermę. Kai kurie kinologijos istorikai mini galimą ryšį su Airedale terjerų pirmtakais, tačiau pagrindinį pagrindą sudarė vietiniai Velso medžiokliniai terjerai. Kryžminimai vyko sąmoningai, atrenkant tik drąsiausius ir labiausiai darbo savybes demonstruojančius šunis. Bailūs ar pernelyg švelnaus temperamento individai nebuvo naudojami veisimui. Veislė buvo kuriama ne išvaizdai, o funkcijai, todėl pagrindinis kriterijus buvo gebėjimas efektyviai medžioti. Šiurkštus ir tankus kailis buvo formuojamas atrankos būdu, kad apsaugotų šunį nuo lietaus, šalčio ir aštrių krūmų. Valų terjeras turėjo būti pakankamai greitas atvirose vietovėse ir pakankamai stiprus kovoti urvuose. Jis dažnai dirbdavo kartu su skalikais, papildydamas medžioklės komandą ten, kur didesni šunys negalėdavo patekti. Svarbi savybė buvo savarankiškumas, nes medžioklės metu šuo turėdavo pats priimti sprendimus. XIX amžiaus pabaigoje veislės tipas tapo aiškesnis ir atpažįstamas. Buvo pradėti rengti pirmieji parodų pasirodymai, tačiau darbinės savybės išliko prioritetu. 1886 metais valų terjeras buvo oficialiai pripažintas Didžiosios Britanijos Kennel Club. Nuo tada pradėtas sistemingas kilmės registravimas ir veislės standarto formavimas. Standartas pabrėžė drąsą, tvirtą sudėjimą ir tipinę juodai rudą spalvą. Nors laikui bėgant veislė tapo populiari ir kaip šeimos augintinė, jos medžiokliniai instinktai išliko ryškūs.
Valų terjeras: veislės charakteristika
Dydis: mažas.
Temperamentas: drąsus, linksmas, ištikimas, aktyvus, protingas.
Santykiai su šeima: labai prisirišęs prie šeimininko, mėgsta dėmesį ir bendravimą.
Santykiai su vaikais: gerai sutaria su vyresniais vaikais, mažesnius reikia prižiūrėti.
Santykiai su kitais gyvūnais: gali būti dominuojantis, turi stiprų grobio instinktą.
Gyvenimo sąlygos: tinka tiek butui, tiek namui su kiemu, jei gauna pakankamai veiklos.
Sveikata ir priežiūra
Vidutinė gyvenimo trukmė: 12–15 metų.
Dažniausios sveikatos problemos: odos alergijos, glaukomos, klubo displazija, hipotirozė.
Priežiūra: šukuoti 2–3 kartus per savaitę, reguliariai kirpti (trimming).
Seilėjimasis: minimalus.
Hipoalerginis: taip.
Maisto poreikiai: kokybiškas maistas, subalansuotas energingam šuniui.
Dresūra ir aktyvumas
Dresūros sudėtingumas: vidutinis – greitai mokosi, bet reikia nuoseklumo.
Fizinis aktyvumas: aukštas – būtinas kasdienis judėjimas.
Protinė stimuliacija: labai aukšta – reikia žaidimų, užduočių, dresūros.
Lojimas: aukštas – linkęs loti iš nuobodulio ar norėdamas dėmesio.
Kam tinka valų terjeras?
Valų terjeras geriausiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios mėgsta judėti ir gali kasdien skirti laiko pasivaikščiojimams bei žaidimams. Nors jis yra nedidelio ūgio, tai energingas ir charakteringas šuo, kuriam svarbi veikla ir bendravimas su šeimininku. Jis gali gyventi tiek mieste, tiek name su kiemu, tačiau bet kuriuo atveju jam būtinas pakankamas fizinis krūvis. Dėl šiurkštaus kailio ir minimalaus šėrimosi jis kartais laikomas tinkamesniu jautresniems žmonėms, tačiau priežiūra turi būti reguliari. Ši veislė netiks tiems, kurie ieško ramaus, pasyvaus augintinio ar turi smulkių gyvūnų, nes stiprus medžioklės instinktas gali kelti iššūkių.
Išvada
Valų terjeras – tai mažas kūnas su didžiule energija ir dar didesniu charakteriu, kuris niekada neleidžia namuose įsivyrauti nuoboduliui. Jo žaismingumas ir smalsumas paverčia kasdienybę gyvesne, nes jis visada pasiruošęs tyrinėti, mokytis ir įsitraukti į bendras veiklas. Tai šuo, kuris geba būti ir ryžtingas, ir švelnus, todėl puikiai suderina terjero drąsą su artimu ryšiu su šeima. Tinkamai auklėjamas jis atskleidžia ne tik savo energiją, bet ir sumanumą bei gebėjimą greitai perprasti situacijas. Valų terjeras gali būti budrus mažasis sargas, tačiau tuo pačiu išlieka meilus ir linkęs ieškoti žmogaus dėmesio. Šiai veislei svarbus judėjimas ir bendravimas, nes tik tada ji jaučiasi pilnavertė ir laiminga. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori nedidelio, bet ryškaus charakterio draugo, kasdien įnešančio į gyvenimą daugiau gyvybės ir šypsenų.